Vėl, rodo epidemiologų suvestinės, esame ant didėjančio sergamumo gripu slenksčio. Lietuvos infektologų draugijos viceprezidento Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Infektologijos klinikos profesoriaus habil. dr. Alvydo Laiškonio patarimas: susirgę arba negaluojantys privalo gydytis. Ypač „nepakeičiamieji” savo darbuose turi liautis žūtbūt siekę naudos visuomenei; juk tai iš tiesų tėra rizikavimas savo ir visuomenės sveikata.
Komplikacijos: sunkios ir labai sunkios
„”Išvaikščioti” ligą, deja, tampa populiaru. Tačiau tai nėra protinga. Gripo komplikacijos yra sunkios ir labai sunkios. Plaučių uždegimas – ypač tikėtina ir dažna komplikacija vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Labai sunki komplikacija – pogripinis širdies raumens uždegimas (miokarditas). Juo dažnai serga jauni žmonės, kurie susirgę neranda trijų ar septynių dienų, kurias praleistų namuose. Jie ir sirgdami gyvena aktyviai, o tuo tarpu organizme, net ir nukritus temperatūrai, kaupiasi toksinės medžiagos. Dėl jų poveikio, ypač po didelio fizinio krūvio, gali išsivystyti miokarditas. Jis baigiasi širdies išsiplėtimu. Tokia širdis nebefunkcionuoja tinkamai. Dar viena sunki komplikacija – meningitas (smegenų dangalų uždegimas)
Gripo komplikacijos gali pažeisti beveik visus vidaus organus. Tad svarbiausia sergant – laiku gulti į lovą ir gydytis, būti namuose. Taip neužkrėsite kitų ir išvengsite komplikacijų. Sveikas, stiprią imuninę sistemą turintis žmogus neserga arba serga daug lengviau. Pažeidžiamiausi – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Komplikacijas lemia ir virusas, jo „piktumas”. Pernai gripo pandemija buvo mažesnė nei prognozuota, bet ypač sunki jauniems žmonėms; virusas naikino plaučių jungiamąjį audinį. Lietuvoje – 23 tragiški atvejai, kai jauni žmonės tiesiog žuvo”, – sako prof. A.Laiškonis
Nauji gripo veidai
„Vakcina jau Lietuvoje. Ją sudaro trys štamai: viena dalelė vadinamojo pandeminio A gripo, sezoninio A gripo ir viruso B dalelė. Vakcinoje – ne visas gripo virusas, o suskaldytas, vadinamasis antigenas, skatinantis organizmą saugančių ląstelių antikūnų gamybą. Vakcinacija 100 proc. neapsaugo nuo gripo, tačiau susirgus ligos eiga bus lengvesnė. Tikimybė lengviau sirgti arba visiškai nesirgti pasiskiepijusiam žmogui yra didelė.
Naujovė – suaugusius jau galima skiepyti injekuojant vakciną ne giliai į raumenis (kai kam tai skausminga, nemalonu), o į odą. Taip, rodo tyrimai, net geriau, vakcinos reikia mažiau nei švirkščiant ją į raumenis, o poveikis – tas pats. Ši vakcina tinka 18-mečiams ir vyresniems, o vaikai kol kas skiepijami injekuojant tik į raumenis. Dūris 1,5 milimetro adata yra mažiau traumuojantis, o adatų baimę jaučiantiems nebebus ko bijoti… Tiesa, po skiepijimo galima kiek stipresnė odos reakcija – paraudimas, niežėjimas. Įdomu, jog ateityje gali būti sukurtos vakcinos, užberiamos ant odos kaip milteliai ir užklijuojamos pleistru”.
Česnakas – ne vaistas nuo gripo
„Prieš metus apie gripą daugiausiai kalbėta tarsi siekiant, kad žmonės nesiskiepytų. Būta labai neatsakingų pasisakymų, įskaitant ir ankstesnio sveikatos apsaugos ministro, jog gripas – ne liga (!). Įvairių specialybių medikai, bet ne infektologai, aiškino apie šalutinius vakcinos poveikius, darydami grubias klaidas. Apmaudu, kad apie česnaką kalbėta kaip apie vaistą nuo gripo. Visuomenė visiškai nebuvo informuota apie tai, kaip saugotis, kaip neužsikrėsti ir kaip neužkrėsti kitų. Kai galiausiai griebtasi informacinės kampanijos, šaukštai buvo popiet. Laiku nenupirkta „Tamiflu”. „Brangu, negalime” – sakė valdžios žmonės. Dėl to vienu laikotarpiu neturėjome nei vakcinos, nei vaisto nuo gripo. Vakcina nuo pandeminio gripo nupirkta per vėlai, kai savo vaidmens jau negalėjo atlikti.
Tuo tarpu antivakcininė propaganda arba antižinios skleistos nepaprastai plačiai. Ir mūsų tautietis žurnalistas iš Amerikos – kaip gi netikėsi tokiu balsu – pasakojo, jog vakcinoje yra antifrizo… Tuo tarpu Lietuvos infektologų draugijos kreipimasis pernai rudenį į SAM bei siūlymas organizuoti gydytojų švietimą liko neišgirstas. Mūsų medikų sena mąstysena, nuomonė, kad vakcina neva išbalansuoja imuninę sistemą, perduodama ir būsimiems gydytojams. Manau, visų specialybių gydytojams reikia šiuolaikinių žinių apie vakcinaciją”.
Pernykštės gripo pamokos
„Jie norite stiprinti imunitetą, imkitės to daug anksčiau nei prasideda peršalimo ligų ir gripo sezonas. Šiuo metu, panaudojant vaistinguosius augalus, sukurta daug veiksmingų preparatų. Tokie yra ir su rausvažiede ežiuole, taip pat plačialape japoniškąja raugtimi – imuniteto stiprinimo požiūriu 20 kartų veiksmingesniu augalu nei vitaminas C. Imuniteto stiprinimo priemonės naudotinos atskirais kursais du kartus per metus. Pavyzdžiui, jei jas naudoti pradėsite šiuo metu, imuniteto piką pasieksite po 4-5 mėnesių.
Spalį pats metas skiepytis. Ne tik nuo gripo, bet ir nuo plaučių uždegimo (vakcina pneumo-23). Ypač ji rekomenduotina vyresniems nei 65 metai, sergantiems lėtinėms ligomis, taip pat žmonėms, kurie rengiasi bet kokiai operacijai. Galima vienu metu skiepytis šia vakcina ir vakcina nuo gripo. Vaikai, dažnai sergantys sinusitais, laringitas, otitais – pneumokoko sukeltomis ligomis, kaip rodo mūsų klinikos praktika, paskiepijus liaujasi stipriai ir dažnai sirgę.
O susirgę suaugusieji nesiveržkime į darbus,vaikų neleiskime į darželius ir mokyklas. Pernai vienu metu Prancūzijos mokyklos dėl gripo buvo uždarytos, vaikai mokėsi internetu. O mes, ir moksleiviai į mokyklas, ir suaugusieji į darbus, vaikščiojome ir sirgome. Per gydymo ir ugdymo įstaigas labiausiai išplatinamas virusas. Prisiminkime pernykščias gripo pamokas ir jų nebekartokime”, – teigia prof.A.Laiškonis.
