Nors įprasta girdėti, kad didžiosios metų šventės turėtų atnešti tik džiaugsmą ir nuostabų laiką su šeima, paaugliai neretai susiduria su visiškai kitokiais išgyvenimais – nerimu, liūdesiu, pykčiu ar net konfliktais su tėvais. Kas tai lemia, kaip į visa tai turėtų reaguoti suaugusieji ir koks paauglių elgesys gali tapti signalu susirūpinti? Apie visa tai pasakoja SOS Vaikų kaimai Lietuva Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos specialistė Roberta Butkevičiūtė.
Pasakodama apie priežastis, kodėl paaugliai šventiniu laikotarpiu gali jaustis kitaip, nei įprastai, specialistė R. Butkevičiūtė išskiria net kelis aspektus.
Jos teigimu, įtampą gali kelti visuomenėje ir socialiniuose tinkluose piešiamas idealių švenčių vaizdinys – laimingiausiu metų laiku su šeima. Be to, atostogų metu paaugliams išsimušus iš rutinos, jų emocijos gali tapti dar aštresnės.
„Jeigu dažnai girdime, kad per šventes turėtume jaustis idealiai, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių taip nėra, natūralu, kad ima kilti sumaištis, liūdesys, gal net pyktis ant savęs – kodėl aš kitoks? Tai lemia ir socialiniai tinklai, kuriuose dažniausiai matome tik pozityvų turinį, imame su juo lygintis. Tačiau šeimose nutinka įvairių dalykų – nuo skyrybų, iki finansinių sunkumų ar kitokių nelaimių. Ir tuomet pasijusti išties nepakankamu, patikėti tuo iškreiptu vaizdu, kurį stebime per ekraną, tampa daug lengviau.
Be to, vertėtų nepamiršti fakto, kad šventės sutampa su atostogomis – kadangi jaunimas turi daugiau laisvo laiko, jie praranda įpročius, rutiną, o tai taip pat gali atsiliepti emocinei jų būsenai“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.
Daugiau erdvės ir ramių reakcijų
Dėl kokių priežasčių per šventes kyla konfliktai tarp paauglių ir tėvų? R. Butkevičiūtė akcentuoja, kad dažniausiai tai lemia besiskiriantys tėvų ir paauglių lūkesčiai – tiek planuojant veiklas, tiek tikintis drauge praleisti ištisas valandas.
„Šioje vietoje kalbu apie visą šventinį laikotarpį, į kurį įsiterpia ir atostogos. Suaugusieji neretai būna nusprendę, kad darysime būtent taip, tada ir tada važiuosime pas vienus artimuosius, tuomet pas kitus, dovanas išpakuosime tą dieną.
Tačiau paaugliams gali atrodyti kitaip. Galbūt jie norėtų trumpiau pabūti prie šventinio stalo ir dalį dienos ar vakaro praleisti su draugais, atskirai? Tai dažnai iškelia ir kitą problemą – retas jaunuolis nori visą laiką leisti tik su tėvais. Būtent todėl svarbu įtraukti paauglius į švenčių planavimą, klausti, ką ir kada jie norėtų veikti – suaugusieji šiuo laikotarpiu turėtų užvesti šią diskusiją ir išlikti lankstūs“, – sako R. Butkevičiūtė.
Jos teigimu, šiuo laikotarpiu itin svarbu paaugliams suteikti šiek tiek daugiau erdvės: „Svarbu, kad tėvai to nepriimtų asmeniškai – tai nereiškia, kad sūnus ar dukra jūsų nemyli. Be to, reaguoti į tokį prašymą reikėtų nespaudžiant, išliekant ramiems – patys pasakykite, kad matau, jog nori pabūti vienas ar viena, tačiau prireikus, būsiu šalia. Nebandykite iškart „pulti“ klausinėti, ar kažkas nutiko. Lygiai taip pat ir dėl konfliktų – neeskaluokite jų. Pirma leiskite visiems nusiraminti, o tuomet delikačiai užmegzkite pokalbį – parodykite, kad jums rūpi vaiko savijauta.“
Ragina aktyviau įtraukti paauglius
Anot pašnekovės, dar vienas itin svarbus paauglių elgesio aspektas – ribų testavimas – taip pat gali išryškėti per šventes, ypač, jei santykiai šeimoje yra ne tokie stabilūs.
„Gali būti, kad jaunuoliai bandys ignoruoti tam tikrus susitarimus ar reikalavimus, demonstruos rizikingą ar pavojingą elgesį. Tai gali apimti ir ekstremalesnius atvejus – nuo pabėgimo iš namų, iki psichoaktyvių medžiagų vartojimo su draugais. Susidūrus su tuo, reaguoti reikėtų iškart, tačiau nekeliant panikos. Reikškite savo pastebėjimus, iš naujo brėžkite ribas, priminkite susitarimus ir klauskite pačių paauglių: „Kaip manai, ką galėtume šioje situacijoje padaryti?“ Tai įgalina juos suprasti, kad jie – nebe vaikai, o jų nuomonė namuose yra svarbi“, – pažymi pašnekovė.
Tačiau kokį elgesį šventiniu laikotarpiu galima laikyti paaugliams įprastu, o kuomet vertėtų sunerimti ar net kreiptis pagalbos?
„Žinoma, paauglius geriausiai pažįsta patys tėvai, todėl jei pastebite savo dukrai ar sūnui visiškai nebūdingus veiksmus, tai jau gali būti tam tikras signalas. Tačiau jeigu paaugliai užsidaro gerokai ilgesniam laikotarpiui, nei tik šventėms, mažai kalbasi, yra irzlūs ar pikti ištisas savaites, jų nuotaikoje galite matyti ryškias permainas, o elgesys tampa labiau pavojingas ir rizikingas, tai gali rodyti, kad reikia kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako R. Butkevičiūtė.
Svarbus yra kiekvienas jausmas
Kalbėdama apie papildomus patarimus tėvams, SOS Vaikų kaimai Lietuva atstovėakcentuoja net keletą svarbių momentų: „Dažnai raginu tėvus atsigręžti į savo paauglystę, prisiminti, kaip jie jausdavosi šeimos susibūrimuose ar kelias dienas keliaudami nuo vieno stalo prie kito, kur niekada nežinai, kas paklaus nepatogaus klausimo. Tad svarbiausia – tėvų palaikymas ir įsiklausymas. Nespauskite ir nekritikuokite paauglių, suteikite jiems galimybę rinktis, planuokite šventes ir įtraukite į šį procesą vaikus – tai palengvins visų kasdienybę.“
Tuo tarpu paauglius R. Butkevičiūtė ragina suprasti, kad normalu yra išgyventi bet kokias emocijas, todėl derėtų leisti sau jausti ir džiaugsmą, ir pyktį ar liūdesį.
„Visi jausmai yra svarbūs – mes negalime ir neturime visada jaustis linksmi, nors taip kartais ir atrodo, pažvelgus į išmaniojo telefono ekraną. Nesigėdykite išreikšti noro pabūti vieni, tačiau labai svarbu, kad turėtumėte bent vieną suaugusį, su kuriuo galite saugiai ir atvirai pasikalbėti – išbūti vienumoje su visomis savo emocijomis kartais gali būti išties sunku.
Tiesa, jeigu savo aplinkoje tokių asmenų neturite, o gal apskritai jaučiatės nesaugiai, nebijokite kreiptis pagalbos. Skambinkite į „Vaikų liniją“ ar „Jaunimo liniją“, ieškokite paramos kitur – egzistuoja daugybė šaunių specialistų, kurie gali jus suprasti ir pasiūlyti reikiamą pagalbą tiek jums, tiek jūsų šeimai“, – sako SOS Vaikų kaimai Lietuva specialistė.
Konkrečios situacijos – į naudą
Galiausiai R. Butkevičiūtė priduria, kad šventiniu laikotarpiu nutikę momentai dažnai iškyla ir MDFT programos metu, o tai neretai padeda spręsti įvairias problemas.
„Apskritai, šventes galima laikyti savotišku testu, atskleidžiančiu tėvų ir paauglio santykių dinamiką – kas veikia, kas ne, kokios taisyklės ir susitarimai galioja, kokios ribos yra brėžiamos, kokie konfliktai kyla ir dar daugiau. Po švenčių, susitikus su šeimomis, jos dažnai nori kalbėtis apie konkrečius įvykius – „ant stalo“ galima padėti atitinkamą situaciją ir žiūrėti, kaip reagavo tėvai, kokia buvo paauglio reakcija, kokį sprendimą pavyko, o gal ir nepavyko, priimti. Tad net ir nemalonūs nutikimai gali tapti gera proga iš naujo pažvelgti į šeimos santykius“, – sako specialistė.
