Dažnai žmogus netikėtai pargriuvęs susilaužo ranką, koją arba pastebi, kad iš karto sugedo keli dantys. Tai paaiškinama tuo, jog žmogaus organizme trūksta kalcio.
Kalcio poreikis
Iš visų mineralų žmogaus organizme kalcio yra daugiausia, jis sudaro beveik 2 proc. viso kūno svorio. Kalcis — vienas iš svarbiausių mineralų, reikalingas kaulams bei dantims formuotis, jis dalyvauja raumenų ir nervų sistemos veikloje, kraujo krešėjime.
Kalcio paros norma vaikams bei paaugliams nuo 9 iki 18 metų yra 1300 mg, žmonėms nuo 19 iki 50 metų reikia 1000 mg, o vyresniems nei 50 metų — 1200 mg per dieną. Nėščioms moterims reikia 2000 mg kalcio per dieną. Jei kalcio trūksta nėščiosioms, jos sunkiau gimdo, nes susilpnėja gimdos raumenys. Kalcis padeda moterims sumažinti nemalonius priešmenstruacinio sindromo pojūčius bei menstruacinio ciklo skausmus.
Kai organizme susikaupia per didelis kalcio kiekis, gali užkietėti viduriai, inkstuose atsirasti akmenų, pablogėti geležies ir kitų mineralų pasisavinimas.
Jei trūksta kalcio
Kai trūksta kalcio, žmogus tampa nervingas, dirglus, jam sutrinka širdies ir kraujotakos veikla bei medžiagų apykaita. Esant kalcio trūkumui, nepavyksta atsikratyti antsvorio net laikantis dietos.
Jeigu organizmas jo stygių jaučia ilgesnį laiką, kaulai ir kremzlės tampa trapūs, susidėvi, o sąnariai praranda lankstumą. Gali pradėti varginti nugaros ir kojų traukuliai, kaulų ir juosmens skausmai, stuburo išlinkimas, padažnėjęs širdies ritmas, depresija. Kalcio trūkumas gali tapti ir mažakraujystės, alergijos, herpeso be dažnų peršalimų priežastimi.
Jeigu trūksta kalcio, žmogus pradeda sparčiai žilti, sluoksniuojasi ir lūžinėja nagai, pradeda irti dantų emalis, vaikams gali deformuotis kaulai ir sulėtėti augimas.
Nustatyta, kad kalcio apykaita organizme kinta priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir tiesiogiai priklauso nuo pagrindinių elementų, padedančių organizmui pasisavinti kalcį. Moterų organizmas po menopauzės jį pasisavina blogiau, todėl joms gresia kaulų retėjimo liga — osteoporozė. Daug kalcio iš organizmo gali pasišalinti prakaituojant ir šalinant iš organizmo skysčius, valgant sūrų maistą, geriant daug kavos.
Geriausias kalcio šaltinis yra pienas ir jo produktai, ypač varškė. Nemažai kalcio yra sūryje, rupaus malimo ruginiuose miltuose, kiek mažiau — kiaušinio trynyje, mėsoje, kopūstuose, petražolėse, brokoliuose, špinatuose, salieruose, apelsinuose, žemuogėse, šviežiose daržovių ir vaisių sultyse, įvairiose kruopose, migdoluose, kedrų ir graikiniuose riešutuose, datulėse ir kituose džiovintuose vaisiuose. Maisto, kuriame daug kalcio, valgykite prieš miegą, nes miegant žmogaus organizmas sugeba geriausiai pasisavinti kalcį.
Gydymas kiaušinių lukštais
Kiaušinių lukštai — puikus kalcio šaltinis, kurį gana lengvai pasisavina žmogaus organizmas. Ypač vertingi yra laukinių paukščių, tačiau gydomųjų savybių turi ir vištų kiaušinių lukštai. Kalcis iš vištų kiaušinio lukštų, kuriuose jo yra net 90 proc., pasisavinamas gana lengvai. Be to, kiaušinių lukštuose yra visų žmogaus organizmui reikiamų mikroelementų: floro, vario, geležies, mangano, molibdeno, fosforo, cinko, titnago ir kt. Kiaušinių lukštų cheminė sudėtis sutampa su chemine kaulų bei dantų sudėtimi ir stimuliuoja kaulų čiulpų veiklą, gaminant kraujo kūnelius. Ypač naudingi kiaušinių lukštai vyresniems nei vienerių metų vaikams, nes jų organizmas tuo metu formuoja kaulų sistemą.
Suaugusiems žmonėms profilaktiškam organizmo stiprinimui patariama gydytis kiaušinių lukštais 2 kartus per metus po 2-3 savaites. Kiaušinių lukštus paruoškite taip: kiaušinius (geriausia kaimiškus) nuplaukite šiltu vandeniu su muilu, po to sudaužykite, išpilkite baltymą ir trynį, lukštus dar kartą perplaukite vandeniu, pakaitinkite 5 minutes verdančiame vandenyje ir palikite, kad išdžiūtų. Sausus lukštus sutrinkite į miltelius (geriausia sumalti kavamale). Pusryčiaudami 1,5-3 gramus šių miltelių suvalgykite su varške ar koše.
Dar patogiau bus gydytis kiaušinių lukštų milteliais, jei juos sumaišysite lygiomis dalimis su medumi. Košelė turi būti kietoka, kad padarius apvalų „saldainiuką” būtų lengviau praryti, ypač vaikams.
Kas padeda pasisavinti kalcį
Kalcis yra mineralas, kurį organizmas gerai pasisavina tik kartu su kitais mikroelementais: magniu, fosforu ir vitaminu D. Rinkdamiesi maisto produktus, kuriuose daug kalcio, kartu prisirinkite produktų, turinčių vitamino D, magnio ir fosforo.
Vitamino D yra daug rupaus malimo grūdų duonoje, sojos piene, žuvų taukuose, ikruose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, lašišoje, menkės kepenyse, silkėje. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams.
Kalcis pasisavinamas geriausiai, kai jo ir magnio santykis būna 1:0,5. Magnio yra rupaus malimo duonoje, kruopose, sėlenose, žirniuose, pupelėse, petražolėse, krapuose, špinatuose, rūgštynėse, juodoje arbatoje, kakavoje, jūros gėrybėse: krevetėse, krabuose, jūros kopūstuose.
Kalcis pasisavinamas geriausiai, kai jo ir fosforo santykis būna 1:1,3. Fosforo yra duonoje, kiaušinio trynyje, kai kuriose žuvyse, kiaulių kepenyse, jautienoje, juodoje arbatoje, kakavoje, varškėje, fermentiniuose sūriuose, krienuose, žaliuose žirneliuose, pupose, džiovintuose grybuose.
Kalcio pasišalinimą iš kaulų stabdo boras, kurio yra obuoliuose, kriaušėse, vynuogėse, ankštinėse kultūrose, riešutuose.
Vaikų organizmas geriau pasisavins kalcį, jei jie valgys riebesnių pieno produktų, nes juose esantys riebalai padeda pasisavinti kalcį.
Kalcį žmogaus organizmas daug geriau pasisavina kartu su alaus mielėmis, todėl alaus mielių su kalciu patariama vartoti osteoporozės (kaulų retėjimo) ir parodontozės profilaktikai. Ypač sveika kalcio su alaus mielėmis vartoti vaikams, nėščioms moterims ir kūdikius maitinančioms motinoms.
