Joduota druska gali būti kalta dėl to, kad Vakarų valstybėse nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio ėmė mažėti spermatozoidų vyrų sėklidėse.
Chemijos bendrovės „Dow” ir Ilinojaus universiteto mokslininkai, vadovaujami Jameso Chrissmano, spėja, kad spermatozoidų kiekį galėjo paveikti per didelis jodo kiekis maiste.
Ši grupė Jungtinių Amerikos Valstijų medikų, paskelbusių savo tyrimo duomenis žurnale „New Scientist”, pastebėjo, kad spermatozoidų ėmė mažėti apie 1960 metus. Tada jie pagal tiriamų vyrų amžiaus vidurkį nustatė, jog dauguma jų gimę apie 1924 metus. Būtent tais metais Amerikoje pradėta dėti jodo į druską, nes manoma, jog jodas turi įtakos smegenų vystymuisi.
Vėliau bandymais su žiurkėmis buvo patvirtinta, kad negavusių per didelių jodo dozių žiurkių patinėlių sėklidės buvo dvigubai didesnės negu paprastai.
Tačiau mokslininkai perspėja, jog šiuos tyrimus žmonės gali neteisingai suprasti ir nuspręsti, kad spermos kiekis yra svarbiau už tinkamą smegenų vystymąsi.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos medicinos tarybos narys Richardas Sharpe’as, Edinburgo universiteto dauginimosi biologijos skyriaus darbuotojas, skeptiškai atsiliepė į savo kolegų amerikiečių tyrimus – jis pareiškė, kad spermos kiekiui įtakos turi labai daug veiksnių, ne tik jodas.
