Pro duris – pakelta galva
Jeigu jau nusprendėte pereiti į kitą darbovietę, neišvengiamai kils klausimas, kaip išeiti iš senojo darbo? Net jeigu jūsų širdyje prisikaupė nemažai nuoskaudų buvusiam vadovui ar jo pavaduotojams, geriau likti diplomatiškam ir smarkiai netrenkti durimis išeinant. Pranešti vadovui apie savo išėjimą geriausia prieš dvi savaites, o pradėti pokalbį galima kad ir taip: „Man buvo labai įdomu ir malonu su jumis dirbti. Įgyta patirtis man labai svarbi…” O baigti geriau tokiais žodžiais: ,,Jūs visada galite tikėtis mano pagalbos.” Iš tiesų pagalbos gali prireikti jums pačiam, o palikęs apie save gerą įspūdį, galbūt galėsite ja pasinaudoti.
Kai prašymas jau pasirašytas, būtų gerai, kad pats apie tai praneštumėte personalo skyriui ir buhalterijai. To reikia, kad personalo skyrius laiku pradėtų ieškoti kito darbuotojo, o buhalterija paruoštų visus reikalingus dokumentus ir spėtų suskaičiuoti jums priklausančius pinigėlius už neišnaudotas atostogas. Juk nenorite kankintis klausdami: ,,Na kada gi pagaliau?” Nepamirškite paprašyti pažymos apie gautas pajamas – ji bus reikalinga pildant pajamų ir turto deklaracijas. Vadovo galite paprašyti rekomendacinio laiško ir nepamirškite pasidaryti keleto jo kopijų. Apskritai būtų naudinga pasidaryti kopijų visų dokumentų, kurie būtini ieškant naujo darbo, tai pravers netgi tuo atveju, kai jūs užtikrintai išeinate į kitą organizaciją.
Ką reikėtų daryti toliau? Atlikti darbo vietos ir savo kompiuterio reviziją, peržiūrėti susikaupusius popierius, susirinkti asmeninius daiktus, ištrinti nereikalingas rinkmenas ir programas iš kompiuterio, įsirašyti į kompiuterinę laikmeną asmeninius kontaktus, kurių jums gali prireikti ateityje.
„Testamentas įpėdiniui”
Nepamirškite išsiųsti nuolatiniams klientams, su kuriais dažnai bendraujate, žinutės apie savo išėjimą, praneškite tai ir kolegoms. Nurodykite paskutinę savo darbo dieną ir palikite kontaktinę informaciją – telefoną ir asmeninį elektroninį adresą (galite susikurti tam tikslui atskirą dėžutę). Tai ne tik mandagumo išraiška, taip elgdamiesi suteiksite progą visiems žmonėms pagalvoti, ar jiems nereikia iš jūsų kokios nors svarbios informacijos. Taip pat pasistenkite klientams pristatyti žmogų, kuris toliau dirbs vietoj jūsų (bent užsiminkite apie jį savo laiške, nurodydami jo koordinates).
Svarbiausia, tvarkingai perduokite reikalus – tam ir yra skirtos dvi savaites po pareiškimo parašymo. Teks apgalvoti, ką turėsite padaryti, kad po to netektų nerimastingai krūpčioti, prisiminus ką nors svarbaus, pamiršto senojoje darbovietėje. Atsitraukti nuo darbo pačiu netinkamiausiu momentu, kokį dešimtą kartą aiškinant savo ,,įpėdiniui”, kur, pavyzdžiui, laikomos sutartys su klientais arba įsakymų blankai, tikrai nebus malonu.
Net, jeigu jums kurį laiką tektų dirbti kartu su savo ,,įpėdiniu”, naudinga sudaryti keletą dokumentų, kurie padėtų greičiau ,,įsivažiuoti į darbą” ir išsiaiškinti kas ir kaip. Nesvarbu, kaip jūs išeinate iš organizacijos (gražiuoju ar piktuoju), – darbuotojas, kuris dirbs po jūsų, dėl to nekaltas. Galite sakyti, kad jums niekas ,,lėkštelėje nieko neatnešė”, teko pačiam viską atrasti bandymų ir klaidų keliu. Būtent todėl ir turėtumėte atlikti minėtus darbus. Principas ,,dantis už dantį” šioje situacijoje nėra pats tinkamiausias.
Paskutiniai veiksmai
1. Galite sudaryti realių pareigų sąrašą. Per pokalbį visko išsiaiškinti nepavyksta, o personalo skyrius ne visada turi laiko ir noro aiškinti detales. Dažnai, ypač mažesnėse organizacijose, be ,,klasikinių” darbinių užduočių, tenka atlikti ir nemažai papildomų darbų. Jums išėjus vadovas vargu ar norės keisti nusistovėjusią tvarką. Todėl geriau sudaryti išsamų darbų sąrašą ir pateikti jų atlikimo tvarką (pavyzdžiui, nurodyti, kokiame banke atliekami atsiskaitymai, artimiausią banko poskyrio adresą, taip pat įmonės rekvizitus, PVM kodą ir pan.).
2. Kitas veiksmas – darbuotojų telefonų sąrašas su nurodytomis pareigomis ir kabinetų numeriais. Jei yra galimybių, nurodyti kompanijos struktūrą, organizacijos nuostatus ar įstatus, vidinės tvarkos taisykles. Jeigu organizacija turi interneto puslapį, pateikti nuorodą į jį. Neblogai būtų trumpai aprašyti pagrindines organizacijos tradicijas (kaip priimta švęsti šventes ir gimtadienius, kokia yra organizacijos įsteigimo data ir t. t.) arba pateikti nuorodą į šią informaciją.
3. Nepamirškite sudaryti būtinų dokumentų sąrašo (nurodykite, kur saugomi svarbiausi, kokia yra susipažinimo su archyvu tvarka), kontaktų sąrašą (kokiuose segtuvuose ir rinkmenose saugoma ši informacija), o taip pat svarbiausių klientų sąrašą ir darbo su jais ypatumus.
4. Nurodykite, į ką būtų galima kreiptis pagalbos, kas už ką atsakingas.
5. Pagaliau pateikite visą informaciją apie nebaigtus darbus: prioritetai, darbo atlikimo stadija, kokių veiksmų buvo imtasi, kokių sunkumų kilo, ką reikia padaryti artimiausiu metu. Jeigu organizacijoje priimta registruoti santykių su klientais istorijas, būtinai nurodykite, kur galima rasti šią informaciją. Jeigu ne, pasistenkite trumpai nurodyti pagrindinius bendradarbiavimo etapus, nurodydami problemas, klientų prioritetus ir interesus, nurodykite kontaktinius asmenis ir klausimus, kuriuos jie įpareigoti išspręsti. Būtinai nurodykite, į ką galima kreiptis pagalbos, jei kiltų problemų bendraujant su klientu.
Po viso ramia sąžine pamojuokite vadovui ranka ir atsisveikinkite su kolegomis. Patikėkite – jums pasiseks.



























