Paskutinį XX a. dešimtmetį indas gydytojas Madanas Kataria ieškojo paprasto būdo išsaugoti sveikatą. Remdamasis juoko tyrimų duomenimis, jis sukūrė juoko jogą. Tai yra gilaus kvėpavimo ir tempimo pratimų, skatinančių juoktis, derinys.
Įrodyta, kad juokiantis didėja plaučių tūris ir deguonies kiekis kraujyje, mažėja kraujospūdis ir cukraus kiekis, stiprėja imunitetas, lengviau įveikiamas stresas. Juoko tyrimai rodo, kad organizmas neatskiria, juokiamasi nuoširdžiai ar ne, dirbtinis juokas sukelia tokį patį fiziologinį efektą kaip ir spontaniškas. Juoko jogos principas – „vaidink, kad juokiesi, kol tikrai taps juokinga”.
Juoko jogos specialistė Ellena Mueller iš Austrijos apie juoko gydomąsias ir kuriamąsias jėgas, ir apie tai, kokiose situacijose juoktis nedera.
– Ponia Miuler, ar žmonės juokiasi per mažai?
– Kartą skaičiau, kad vokiečiai juokiasi vidutiniškai 6 minutes per dieną, o austrai vos tris minutes! Nežinau, ar tai galima įrodyti. Tačiau manau, kad apskritai juokiamės per mažai. Juokas suteikia galimybę priimti gyvenimą su visais jo niuansais, atitolti nuo problemų ir suartėti su žmonėmis. Mano požiūriu, juokas – ir juoko joga – yra ne linksmumo, o požiūrio į save ir kitus klausimas.
– Kaip atradote juoko jogą?
– Kadaise dėl asmeninių priežasčių ieškojau galimybių įveikti chroniškus skausmus ir vis susidurdavau su juoko gydomosiomis savybėmis: juokiantis skatinamas nuskausminamųjų bei uždegimą slopinančių medžiagų išsiskyrimas, o raumenys atsipalaiduoja. Rinkdama informaciją susidūriau su indu gydytoju ir juoko tyrinėtoju M.Katarija. Kadangi nei labai sugebu pasakoti anekdotus, nei iš daugumos jų pasijuokti, ir dar tuo gyvenimo laikotarpiu neatrodė, kad yra ko juoktis, M.Katarijos metodas „juoko joga, arba juokas be priežasties” mane labai sudomino.
– Kas pasikeitė per juoko jogą jūsų gyvenime?
– Intensyviai kaupiant patirtį, mano fizinė ir dvasinė būklė aiškiai pagerėjo. Manau, šį pagerėjimą galima sieti ir su teigiamu psichologiniu nusiteikimu, kuris atsiranda domintis šia tema. Tada įgavau jėgų savo gyvenime pakeisti daug ką, kas mane slėgė. Šiandien chroniškus sąnarių skausmus tarsi kas ranka nuėmė.
– Kuo juoko joga jus labiausiai nustebino?
– Tuo, kaip šį metodą lengva taikyti ir kaip greitai jis veikia. Juoką skatina paprasti judesiai, kvėpavimo, tempimo, pantomimos ir žaidimo pratimai. Iš juoko imitacijos galiausiai gimsta spontaniškas juokas.
– Kaip reaguoja žmonės, pirmą kartą dalyvaujantys juoko jogos pratybose arba atvykstantys į „juoko klubą”?
– Reakcija būna perdėm teigiama. Žingsnis po žingsnio grupėje atsikratoma pradinio drovumo ir sumišimo. Greitai gimsta artumo ir bendrumo jausmas. Juokiantis greitai atsikratoma baimių, varžymosi ir įtampos. Juk žmonės į mane kreipiasi savanoriškai ir yra pasirengę juoktis. Jie nori ką nors pakeisti arba linksmai atsikratyti streso ir gyvenimui suteikti daugiau džiugesio, lengvumo.
– „YouTube” galima pamatyti filmuką: perpildytame metro vagone vyras pradeda nuoširdžiai kvatotis. Po pradinio nustebimo galiausiai ima raitytis iš juoko visas metro traukinys. Galite įsivaizduoti, kad tai įmanoma?
– Taip, aš netgi žinau, kad tai įmanoma! Norėdama įrodyti, kad juokas yra užkrečiamas, jau prieš keletą metų su draugais Vienos metro sukursčiau tokį juoko priepuolį. Piko metu metro vagone atsisėdau su knyga ir pilname vagone pradėjau garsiai juoktis. Iš pradžių kai kurie žmonės nepatogiai pasijutę kreipė akis į šalį. Bet kai toliau viena sau juokiausi, vis daugiau keleivių pradėjo šypsotis, kai kurie ėmė kikenti, o kai kas ir juoktis. Juokas stiprėjo, tarsi peršokdamas nuo vieno žmogaus prie kito. Daugiausia juokėsi vaikai, aiškiai džiaugdamiesi netikėta linksmybe. Paklausta, ko juokiuosi, atsakiau, kad be priežasties, ir tai sukėlė dar didesnį juoką. Buvo tik keletas „atsparių juokui” bendrakeleivių, tačiau jų rūškanos minos, aišku, dar labiau juokino mane ir kitus.
