JAV prezidento Baracko Obamos laukia dar vienas iššūkis – pristatyti visuomenei sveikatos reformos gaires ir įtikinti ne tik politinius oponentus, bet ir kai kuriuos šalininkus tokios reformos būtinybe. Kai kurių analitikų teigimu, tai ne ką menkesnis iššūkis naujajam prezidentui nei anksčiau patvirtintas ekonomikos stimuliavimo planas ar mėginimai telkti jėgas kovai su visuotiniu klimato atšilimu. Pasak jų, šis klausimas gali tapti lakmuso popierėliu, leidžiančiu spręsti apie tolesnę prezidento politinę laikyseną bei prognozuoti kitus strategiškai svarbius žingsnius. O tai ypač svarbu dabar, kai smunka ne tik šalies ekonomika, bet ir paties B.Obamos populiarumas.
Sveikatos reformos kontekste šalia kitų iškyla ir klausimas apie JAV administracijos politiką abortų atžvilgiu. Nors tam tikrų užuomenų šiuo klausimu jau būta. Prieš kurį laiką pranešta apie tai, kad federaliniai fondai buvo naujai atverti nevyriausybinėms organizacijoms, kurios trečiojo pasaulio šalyse siūlo paslaugas, susijusias su abortais. Prezidentas B. Obama dar per rinkimų kampaniją atvirai pademonstravo, jog palaiko abortus, tad aiškiausi atsakymai bus pateikti būtent po to, kai bus sutarta dėl tolesnių JAV sveikatos sektoriaus reformų.
Už abortus visuomenė mokės iš savo sąskaitos?
Baltųjų rūmų biudžeto direktorius Peteris Orszagas antradienį paklaustas, ar pagal pasiūlytą sveikatos apsaugos įstatymą „mokesčių mokėtojai turės mokėti ir už abortus”, atsakė: „Šiuo metu nesu pasirengęs atvirai į tai atsakyti.” JAV Katalikų lygos prezidentas Billas Donohue tai pakomentavo: „Nėra priežasčių P. Orszagui būti nedrąsiam – kiekvienas, kas domisi šia tema, žino, kad prezidentas B. Obama labai atvirai demonstravo savo pritarimą abortams, taip pat savo norą, kad už juos būtų mokama iš visuomenės sąskaitos.”
„Taip, jis sako, kad siekia bendro sprendimo, tačiau politiniu lygmeniu nematyti jokio aiškaus pasistūmėjimo šiuo klausimu. O juk tai vienintelis lygmuo, kuris išties yra svarbus”, – sakė B. Donohue.
Kathleen Sebelius, Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretorė, sveikatos apsaugos reformą labai lakoniškai komentavo sakydama: „Šiuo metu Kongrese svarstomi keli pagrindiniai projektai ir yra daugybė sprendimo būdų.”
„Tačiau ar yra bent vienas projektas, kuris aiškiai sako, jog abortai nebus subsidijuojami? Žinome, kad demokratai, laikydamiesi partijos linijos, patvirtintos Baltųjų rūmų, išbraukė bet kokius pataisymus, kurie stabdytų abortų finansavimą iš visuomenės lėšų. Taigi kas ką apgaudinėja? – klausė B. Donohue. – Jei G. Busho administracija sakė, kad ieško bendro sutarimo ginklų kontrolės atžvilgiu ir nutarė subsidijuoti pistoletus aukšto nusikalstamumo regionuose, tai turėjo būti pasmerkta. B. Obamos administracijos flirtas su abortų industrijos atstovais turi būti panašiai pasmerktas. Išties tai parodo įžūlų dviveidiškumą eiti į dialogą apie abortus ir po to nusiųsti visuomenei sąskaitą, kad ji mokėtų už kūdikių žudymą gimdoje”, – tęsė jis.
Amerikos kovos už gyvybę šalininkų (angl. -pro-life) teigimu, prezidento B. Obamos parama tokiai sveikatos apsaugos reformai gali būti blogiausias dalykas nuo to laiko, kai 1973 m. JAV buvo nacionaliniu lygmeniu legalizuoti abortai. Kita vertus, galima suprasti, kodėl valstybės pareigūnai į klausimus ir komentarus apie abortų vietą naujoje sveikatos sistemos reformoje atsakinėja taip politkorektiškai ir lakoniškai. Visuose trijuose sveikatos apsaugos reformos įstatymų projektuose, šiuo metu pateiktuose svarstyti Kongresui, abortai papračiausiai apskritai nėra minimi. Tačiau Kongreso frakcijos, kurią sudaro kovos už gyvybę šalininkai, atstovai teigia, kad būtent dėl to negalima atmesti galimybės, jog abortai gali būti pridengti federaliniais mokesčių pinigais, jei jie nebus vienareikšmiškai išbraukti iš įstatymų. Tokie įstatymai taip pat galėtų pridengti abortų finansavimą daugumoje draudimo programų.
„Būtume labai naivūs ir kvaili, jei nepastebėtume, koks žaidimas čia žaidžiamas, – sakė Chrisas Smithas, Kongreso frakcijos, kurią sudaro kovos už gyvybę šalininkai, pirmininkas .- Tai Orvelianas”. „B.Obama klaidins amerikiečius ir popiežių Benediktą XVI pažadais sumažinti abortų skaičių, jei įstatyme nebus aiškai pažymėta, kad abortai neįtraukiami”, – pabrėžė Ch. Smithas.
Reagavo ir vyskupai
Netylant diskusijoms apie Kongreso šiuo metu svarstomą sveikatos apsaugos įstatymo projektą, JAV vyskupai kreipėsi į Kongresą, kviesdami priimti tikrą sveikatos apsaugos reformą, kuri gintų žmogaus gyvybę ir užtikrintų visapusišką visiems priimtiną sveikatos apsaugą.
Niujorko vyskupas Williamas F. Murphy JAV Katalikų vyskupų konferencijos vardu laišku kreipdamasis į Kongresą rašė: „Tikra sveikatos apsaugos reforma, ginanti gyvybę ir visų orumą, yra moralininis imperatyvas ir nacionalinė esminė pareiga.” Vyskupas W.F. Murphy, kuris yra JAV Katalikų vyskupų konferencijos vieno iš komitetų pirmininkas, sakė, kad JAV vyskupai dešimtmečius gynė sveikatos apsaugos reformą.
Jis pabrėžė keturis kriterijus, būtinus sveikatos apsaugos reformai, paminėdamas žmogaus gyvybę ir orumą, sveikatos paslaugų vienodą prieinamumą visiems, pluralizmą ir prieinamas bei teisingas kainas.
Kalbėdamas apie pagarbą žmogaus gyvybei, vyskupas akcentavo, kad joks sveikatos apsaugos reformos projektas neturi priversti mūsų ar kitų mokėti už žmogaus gyvybės sunaikinimą. „Kiekvienas tokio pobūdžio veiksmas morališkai būtų nepateisinamas”, – sakė jis, paminėdamas, kad JAV įstatymai jau draudžia daugumos abortų federalinį finansavimą.
Vyskupas pabrėžė, jog visiems žmonėms turi būti suteikta teisė į visapusišką, kokybišką sveikatos apsaugą, kuri neturi priklausyti nuo jų gyvenimo būklės, visuomeninės padėties, pajamų dydžio, gyvenamosios ar gimimo vietos. Paminėdamas, kad kai kurios šeimos, įskaitant emigrantus, nebus įtrauktos į sveikatos apsaugos reformą, vyskupas paragino Kongresą adekvačiai finansuoti klinikas ir ligoninines, kurios rūpinasi šiais žmonėmis.
