Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė apie opistorchozės protrūkį Italijoje. 2011 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis, užregistruota 20 opistorchozės, kurią sukelia plokščiosios kirmėlės, atvejų
Epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi infekuoti asmenys 2011 m. liepos 20–30 dienomis užsikrėtė restorane, esančiame Gradoli kaime netoli Bolsena ežero. Infekcijos šaltinis buvo marinuota lynų filė, rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pranešime.
Atlikus serologinius ir mikrobiologinius tyrimus buvo diagnozuota opistorchozė, sukelta Opistorchis felineus sukėlėjo. Atlikti epidemiologiniai ir aplinkos tyrimai siekiant patvirtinti infekcijos šaltinį ir nustatyti kitus galimus atvejus.
Protrūkis įvyko vasaros turizmo piko metu turistų lankomoje vietoje. Šios ligos inkubacinis periodas trunka apie mėnesį, todėl užsienio turistams simptomai gali atsirasti sugrįžus atgal į savo šalį.
Opistorchozė turėtų būti įtarta asmenims, kurie praleido vieną ar daugiau dienų netoli Bolsena ežero (vidurio Italija) liepos mėnesį, maistui vartojo marinuotas gėlavandenes žuvis „Griggetto” restorane, Gradoli kaime prie Bolsena ežero.
Pagrindiniai ligos simptomai yra karščiavimas, pilvo, galvos, sąnarių skausmai, silpnumas, pykinimas, viduriavimas, kraujyje eozinofilija, padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per paskutinius dvidešimt metų opistorchozės atvejų Lietuvoje nebuvo užregistruota. Anksčiau Lietuvoje šios ligos atvejų pasitaikydavo Kuršių pamario gyvenvietėse.
Opistorchozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia plokščiosios kirmėlės (siurbikės) Opisthorchis felineus ir Opisthorchis viverrini. Šie parazitai gyvena žmogaus tulžies pūslėje, kepenų bei kasos latakuose sukeldami šių organų pažeidimus.
Infekcijos šaltinis yra žmogus, naminiai ir laukiniai gyvūnai (šunys, katės, lapės, vilkai, meškos ir kt.), kurie su išmatomis išskiria siurbikių kiaušinėlius. Ypatingai aktyvus infekcijos šaltinis yra užsikrėtusios katės.
Žmogus užsikrečia vartodamas žalią, džiovintą, silpnai rūkytą bei šaldytą invazinėmis (subrendusiomis) lervomis užkrėstą žuvį. Dvylikapirštėje žarnoje iš cistų išsilaisvinusios lervos migruoja į kepenis, tulžies pūslę ir kasos latakus. Per 3–4 savaites virsta suaugusiais parazitais ir pradeda išskirti kiaušinėlius, kurie su žmogaus išmatomis patenka į aplinką.
Kad parazitas vystytųsi, kiaušinėliai turi patekti į gėlą vandenį, kur iš jų išsilaisvinusi lerva patenka į moliusko, po to į žuvies organizmą. Žuvų audiniuose bei organuose lervos sudaro cistas, plika akimi nematomas pūsleles, kuriose lervos subręsta. Maistui naudojant užsikrėtusias žuvis, žmogus ir žuvimi mintantys gyvūnai užsikrečia opistorchoze.
Opistorchozė labiausiai išplitusi upių baseinų teritorijose, kur yra geros sąlygos moliuskų, žuvų gyvavimui, taip pat vietovėse, kuriose gyventojai maistui vartoja daug žuvies.
Būnant šalyse, kuriose registruojamas šis susirgimas, maistui naudoti tik gerai termiškai apdorotas gėlavandenes žuvis. Užšaldymas, sūdymas ar džiovinimas nenukenksmina žuvų. Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūsta jas verdant 15–20 minučių.
