Mollers

Iš Klaipėdos į užsienį emigravusius medikus keičia svetimšaliai

Beveik metus tvarkomi dokumentai, darbas ne pagal specialybę – šie niuansai nesutrukdo džiaugtis gydytojo imigranto duona. Į svečias šalis dirbti išvažiuojančius mūsų specialistus pakeičia užsieniečiai.

Nuo paradinių durų

Kol susiruošę emigruoti Lietuvos medikai kraunasi lagaminus, užsieniečiai atakuoja uostamiesčio gydymo įstaigas. Šalių kaimynių gydytojai viliasi čia rasti darbą.

Gydytojas Grigorijus Poluchinas pagal specialybę – urologas, tačiau dirba Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Priėmimo skyriuje, kur suteikia pirmąją pagalbą įvairias traumas patyrusiems ligoniams ar net kovoja su siautėjančiais benamiais.

Jaunas specialistas nedirba pagal savo specialybę, nors medicinos mokslus baigė Ukrainoje ir Sankt Peterburge. Galimybę dirbti gydytoju viename didžiausių Rusijos miestų 30 metų vyras iškeitė į mūsų uostamiestį.

Tačiau tam, kad galėtų dirbti Klaipėdos ligoninėje, G.Poluchinas dokumentus tvarkė beveik metus.

„Pažintį su specialybe pradėjau ne nuo paradinių durų”, – šypteli gydytojas.

Aštuoni mėnesiai lakstymo po Švietimo ir mokslo ir Sveikatos apsaugos ministeriją – tokia šio darbo kaina. Ukrainoje gimusio vyro dokumentus tikrino daugybė įvairių institucijų ir komisijų.

Šis ilgas ministerijų koridorių mynimas dar nebaigtas – gydytojas nepraranda vilčių, kad po kurio laiko galės dirbti urologu.

G.Poluchinas pastebi, kad daug paprasčiau medicinos studijas būtų buvę baigti Lietuvoje.

Vilioja ne tik alga

Tačiau nepaisant biurokratinių kliūčių, ukrainietis džiaugiasi darbu uostamiestyje. Gyvenimas Lietuvos pajūryje jam daug mielesnis nei Rusijoje ar Ukrainoje.

Gydytojas palygina: Sankt Peterburge jis uždirbtų apie 1000–1500 litų, o čia – dvigubai, o kartais net trigubai daugiau.

G.Poluchinas neįsivaizduoja, kaip gaudamas tokią algą pragyventų dideliame Rusijos mieste, kur pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis.

Buto nuomos kainos taip pat gerokai kandžiojasi ir toli gražu neprilygsta uostamiesčio rinkai. Tad jaunas vyras ten tenkinosi gyvenimu bendrabutyje.

Sankt Peterburge likę Grigorijaus kolegos dirba be poilsio dienų, keliose darbovietėse, tačiau uždirba mažiau nei jis.

„Nereikia dejuoti, kad nėra darbo ar mažai moka”, – tikina Grigorijus.

Tad klaipėdiečiu tapusio gydytojo nestebina konferencijose sutiktų kolegų iš Rusijos, Baltarusijos klausimai apie gyvenimą ir darbą Lietuvoje ar kitose Europos šalyse.
Miesto pulsas
Facebook RSS Frype

Sandra Lukošiūtė
s.lukosiute@kl.lt
2011-01-04, 05:01

Iš Klaipėdos į užsienį emigravusius medikus keičia svetimšaliai [11]

Kaimynai atakuoja skambučiais

KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patvirtino, kad pastaruoju metu sulaukia itin daug gydytojų iš kitų šalių skambučių apie darbo galimybes Klaipėdoje. Tarp kandidatų – gydytojai iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos.

Darbo ieško chirurgai, anesteziologai-reanimatologai ir kitų sričių specialistai.

Latvijai smogusi ekonominė situacija šios šalies gydytojus privertė darbo dairytis pas kaimynus. V.Janušonis sulaukė kelių latvių pageidavimų įsidarbinti. Darbo gydytojai esą neteko uždarius vieną Rygos ligoninių.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga taip pat sulaukė kolegės iš Latvijos klausimo apie galimybę dirbti pas juos. Tačiau kardiologei koją pakišo gydytojo licencijos galiojimas Lietuvoje.

„Nelabai ką ir galėtume pasiūlyti”, – apie norinčius įsidarbinti kolegas iš svečių šalių pridūrė J.Sąlyga.

Trukdo biurokratai

KUL vadovas pastebi, kad gauti vizą ir leidimą gyventi Lietuvoje svetimšaliams, nepriklausantiems ES, yra sunku.

Tai dažniausiai tampa pagrindine kliūtimi, kodėl jie neįsidarbina Klaipėdos gydymo įstaigose.

Lengviau darbą susiranda nebent tie užsienio šalių medikai, kurie yra vedę lietuves. KUL penkti metai dirba gastroenterologas, atvykęs iš Libano.

Tačiau V.Janušonis prognozuoja, kad šios kliūtys yra laikinos ir artimiausiu metu medikų ir pacientų judėjimas bus laisvesnis – būtent šia linkme dabar einama visose ES šalyse.

Neskuba palikti Klaipėdos

Nerimą kelia ir nuolatinė Lietuvos medikų emigracija: išvažiuoja ne tik turintieji nuolatines darbo vietas gydytojai, bet ir jauni, mokslus baigę specialistai.

Sveikatos apsaugos ministerija neturi tikslių duomenų, kiek medikų Iš Lietuvos išvyko dirbti į svečias šalis.

Uostamiesčio gydymo įstaigų vadovai pastebi, kad emigranto duoną per pastaruosius penkerius metus pasirenka ne tiek daug gydytojų – ligoninėse tokių pasitaiko po vieną kitą.

Iš Klaipėdos išvažiavo kai kurie kardiologai, urologai, neurologai, anesteziologai-reanimatologai, ginekologai.

Ne visus juos paviliojo geresnės ekonominės sąlygos. Kai kurie gyvenimą svečioje šalyje pasirinko dėl šeimyninių aplinkybių.

Du reanimatologai, kelis mėnesius padirbėję Vokietijoje, sugrįžo. Kaip pasakojo V.Janušonis, ten gydytojams keliami aukšti reikalavimai, tačiau atlyginimas mažesnis nei uostamiestyje.

Slaugytojos išvyksta dažniau

KUL vadovas pastebi, kad emigranto duoną dažniau renkasi slaugytojos nei gydytojai. Pernai sotesniu gyvenimu užsienyje susiviliojo keturios slaugytojos.

Per penkerius metus svetur dirbti išvažiavo 14 ligoninės slaugytojų. Vadovo manymu, 14 iš 700 slaugytojų – nėra daug. Tuo labiau, kad šių specialistų trūkumo ligoninė nejaučia.

„Atlyginimai pas mus neblogi. Slaugytojos vidutinė alga siekia netoli 2700 litų, į rankas gauna per du tūkstančius”, – aiškino vyriausiasis gydytojas.

Slaugytojos dažniausiai renkasi darbą Vokietijoje, Airijoje arba Norvegijoje. Kai kurios išvyko pas svetur gyvenančius sutuoktinius arba planuoja ištekėti.

Emigrantai sugrįžta

Tačiau KUL vadovas pastarąjį penkmetį įžvelgia kitą tendenciją – buvę emigrantai sugrįžta. Jų suskaičiuojama daugiau nei išvykstančiųjų.

Pastaruoju metu dirbti į ligoninę grįžo apie 20 buvusių darbuotojų, ragavusių emigranto duonos.

„Nė vienas stebuklų neuždirba. Užsienyje deklaruojamas popierinis atlyginimas, bet ten itin brangus pragyvenimo lygis”, – iš pokalbių su buvusiais emigrantais nuomonę susidarė V.Janušonis.

Neseniai bendravęs su kolega iš Švedijos, ligoninės vadovas įsitikino, kad migracija tarp gydytojų vyksta ne tik Lietuvoje. Švedijoje mokslus baigę gydytojai išvažiuoja dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas, o jų vietas užima lenkai ir čekai.

Audrius Šimaitis, Gydytojas kardiologas, iš Klaipėdos emigravęs į Angliją

Natūralu, kad lietuvių vietas užima kitų šalių gydytojai. Panašūs procesai vyksta ir kitose šalyse. Gydytojai Anglijoje išvažiuoja į Ameriką ar Australiją. Jų vietas užima specialistai iš Pakistano, Indijos. Tai neišvengiami globalizacijos procesai, tačiau valstybė turėtų juos kontroliuoti. Lietuvoje kol kas tokios kontrolės nėra. Gydytojai iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl didesnio užmokesčio. Nelegalūs mokėjimai ir vešinti korupcija „užmuša” gydytojų ir visuomenės norą keistis. Gydytojai išvažiuoja, nes pinigus nori uždirbti oriai. Pats išvažiavau ir dėl to, kad nemačiau galimybių tobulėti kaip asmenybei ir specialistui.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE