Mažai kas gali pasigirti, kad nežino, kas yra galvos skausmas. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, šis negalavimas vargina nuo 60 iki 90 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų.
Galva plyšta, maudžia, tvinkčioja, spaudžia smilkinius, pakaušį. Pagal tarptautinę klasifikaciją yra daugiau kaip šimtas galvos skausmo rūšių. Juos sukeliančių priežasčių — kur kas mažiau: galvos skausmas gali būti beveik penkiasdešimties ligų ir įvairių organizmo sutrikimų požymis.
Pavojingoji įtampa
Šiuo atveju elektra niekuo dėta: nuo įtampos kenčia mūsų galva, o šį varginantį skausmą gydytojai vadina įtampos galvos skausmu. Tai 70 proc. atvejų pasitaikantis galvos skausmas. Jis gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, o moteris vargina dažniau nei vyrus. Toks skausmas dažniausiai apima visą galvą ir trunka nuo pusės valandos iki kelių dienų. Tai ne priepuolinis skausmas, jo metu spaudžia abi galvos puses, tačiau vieną galvos pusę dažniausiai skauda stipriau. Tokiu atveju sakoma, kad galvą „suspaudžia tarsi replėmis”, atsiranda nemalonūs pojūčiai šukuojant plaukus, dėvint galvos apdarą, skausmas nepraeina net naktį ir dažnai sukelia nemigą.
Nepaisant pavadinimo, įtampos galvos skausmas dažnai priklauso nuo fizinių krūvių. Specialistai mano, kad toks galvos skausmas atsiranda nuo nuolatinio ar ūmaus streso, kuris sukelia psichologinę įtampą. Beje, toli gražu ne visiems nuo to skauda galvą: skausmai dažniau vargina tuos, kurie yra jautrūs ir nervingi.
Įtampos galvos skausmus gali sukelti ir ilgalaikė raumenų įtampa. Dažniausiai tai priklauso nuo profesinės veiklos — ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, automobilio vairo, darbo su smulkiomis detalėmis. Kartais galvos skausmą sukelia nepatogi miegojimo padėtis. Ypač jeigu miegas gilus nuo alkoholio arba migdomųjų.
Esant šio tipo galvos skausmams, vaistus reikia vartoti atsargiai. Juk dažniausiai tokiu atveju žmonės vartoja nuskausminamuosius, tačiau, pavartojus jų per daug, skausmai gali netgi sustiprėti.
Kaip „signalizuoja” organizmas?
* Dažnas galvos skausmas, kurio anksčiau nejautėte.
* Įprastas galvos skausmas sustiprėjo. Nubundate net miegodami.
* Dėl galvos skausmo vargina karštinė, susilpnėjo regėjimas, atsirado silpnumas, koordinacijos sutrikimų.
Kaip padėti sau, jeigu galva tiesiog plyšta nuo skausmo, o vaistai nepadeda arba jų neturite? Pirmiausia sumažinkite įtampą. Kad raumenys pailsėtų, atlikite kelis pratimus.
* Atsiloškite į kėdės atramą ir atremkite galvą į sieną arba kėdės atlošą.
* Atsisėskite vadinamąja „vežėjo poza”: sėdėdami ant kėdės, remkitės pėdomis į grindis. Alkūnėmis remkitės į kelius, o plaštakas nuleiskite žemyn ir 2-3 min. žemai nulenkite galvą.
* Raumenis atpalaiduoja pratimas „ramunėlė”. Palenkę galvą, lėtai pasukite ją į kairį petį, atgal, į dešinį petį. Po to atgaline kryptimi.
Darykite mažas pauzes, tarsi sustodami ties kiekvienu „žiedlapiu”. Atpalaiduokite plaukus pakaušyje, išimkite segtukus, gumeles ir juos iššukuokite.
Ak, man migrena…
Taip svajingai dėl kiekvieno negalavimo dūsavo išlepintos XIX amžiaus romanų herojės. Tačiau ir dabar manoma, jog šia liga dažniausiai serga rafinuotos, jausmingos asmenybės.
Migrena žmonijai žinoma nuo neatmenamų laikų: Hipokratas jos simptomus aprašė prieš 400 metų iki Kristaus. Nuo to laiko ši liga nepasikeitė: dažniausiai skausmas prasideda kaktos srityje, virš akių, pereina į pakaušį ir smilkinius, išplisdamas vienoje galvos pusėje. Priklausomai nuo priepuolio stiprumo, pulsuojantis skausmas gali tęstis nuo keturių valandų iki trijų parų. Dažnai dėl migrenos atsiranda nemiga, pykinimas, padidintas jautrumas garsams, kvapams ir ryškiai šviesai. Prieš prasidedant priepuoliui, ligonis jaučiasi suglebęs ir mieguistas, kartais sutrinka regėjimas — „akyse skraido muselės”. Dažnai prieš priepuolį atsiranda alkio jausmas arba potraukis kokiam nors produktui, pavyzdžiui, šokoladui. Migrenos priepuolio metu vargina nemiga, jaudulys, kartais — alkis ar apetito stoka.
Kaip palengvinti migreną?
* Atsigulkite ant lovos, atsipalaiduokite, galvą stipriai suspauskite rankšluosčiu.
* Užtraukite tamsias užuolaidas, kad ryški šviesa nedirgintų akių. Kartais padeda garstyčių lapeliai, uždėti ant kaklo arba tarp menčių. Galima 5-10 min. pakaitinti kojas, į vandenį truputį įbėrus sausų garstyčių,
* Migrenos metu padeda šaldomieji kompresai. Rankšluostį sulankstykite keturiais sluoksniais, pamirkykite šaltame vandenyje su ledais ir dėkite kas 2-3 minutes ant galvos, kol palengvės.
Pažeistas stuburas, o „laužo” pakaušį…
Ir migrena, ir įtampos galvos skausmas priklauso pirminiam galvos skausmui. Tačiau galvos skausmas būna ir antrinis. Jo metu nuskausminamosios priemonės ne visada padeda. Galvos skausmas gali kilti dėl įvairių organizmo sutrikimų. Pavyzdžiui, kažkada paslydote ir nukritote, kelias dienas paskaudėjo stuburą, tačiau apie tai vėliau užmiršote. Jūs nė nepagalvojote, kad po kurio laiko prasidėję galvos skausmai yra stuburo traumos pasekmė. Gydytojų traumatologų nuomone, bet koks stuburo pažeidimas vėliau dažnai tampa galvos skausmo priežastimi. Beje, jis labai dažnai vargina žmones, kurie patyrė kaukolės traumų arba smegenų sutrenkimą. Be to, skausmas gali tapti toks nepakeliamas, kad net gyvenimas tampa nebemielas.
Bėdų daug, o pasekmė viena
Kartais galvos skausmo priežastis gali būti kepenų ir tulžies pūslės ligos. Sutrikus šių organų funkcijoms, organizmas „teršiamas”, ir apie tai jis mus informuoja galvos skausmu. Panašių simptomų būna paauglystėje, kai organizme vyksta hormonų pertvarka, ir moterims prieš arba po menstruacijų, taip pat klimakteriniu periodu.
Labai dažnai galvos sunkumas ir bukas skausmas pakaušio srityje vargina sergant hipertonija. Tokiu atveju reikia gerti ne analgetikų, o kraujospūdį mažinančių vaistų.
Neretai galvos skausmas vargina tuos, kurie serga haimoritu arba osteochondroze. Labai smarkiai galvą gali skaudėti ir dėl trišakio nervo uždegimo.
Beveik kiekvienas, sirgdamas infekcinėmis ligomis — gripu, ŪRS, — skundžiasi galvos skausmais.
Beje, galvą gali skaudėti netgi sergant tuberkulioze.
Be to, galvos skausmas atsiranda dėl žandikaulio, sąnarių ligų, žvairumo, trumparegystės, neteisingai parinktų akinių.
Nepakeliami galvos skausmai vargina sergant tokiomis pavojingomis ligomis, kaip insultas, aortos aneurizma (arterijos, aprūpinančios krauju smegenis, praplatėjimas), pavojinga gyvybei infekcija (smegenų pūlinys, meningitas, encefalitas).
Skausmo priepuolį numalšinti galima ir pačiam, tačiau kai jis tampa chronišku, saviveikla pavojinga.
