Apie sveikatą dažniausiai girdime tris dalykus – kad jos niekada nebūna per daug, kad sveikata – didžiausias mūsų turtas ir kad ja būtina rūpintis kasdien. Jei pokalbis čia nesibaigia, paprastai galime išgirsti dar ir nuogąstavimų, jog Lietuvoje tai daryti esą ne taip paprasta. Tačiau tokiems teiginiams lengva prieštarauti. Europos Sąjungos investicijų dėka sveikatos paslaugų kokybė Lietuvoje pastebimai gerėja.
Arčiau žmogaus
Vien 2004-2006 m. laikotarpiu, ES parama Lietuvos gyventojų sveikatos apsaugai viršijo 170 mln. litų. Iki 2013-ųjų metų susidarysianti ES finansinė injekcija į Lietuvos sveikatą bus puspenkto karto didesnė. Neabejojama, jog šios paramos poveikį pajus dauguma gyventojų, kadangi 2007-2013 m., laikotarpiu didžiausia paramos dalis, apie 362 mln. litų, bus skiriama ambulatoriniam ir palaikomajam gydymui, stacionarioms paslaugoms gerinti.
„Labai svarbu, kad gyventojai galėtų pasinaudoti gydytojo paslaugomis šalia namų, kad jiems nereikėtų važiuoti dešimčių ar šimtų kilometrų iki poliklinikos, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos politikos ir ekonomikos departamento ES paramos skyriaus vedėja Kristina Auruškevičienė. – Taigi ES lėšomis stiprinama konsultacinė pagalba, gerinama specialistų teikiamų paslaugų kokybė, pertvarkomos, rekonstruojamos ir reikalinga įranga aprūpinamos sveikatos priežiūros įstaigos”, – vardija ministerijos atstovė.
Iš viso iki 2013 m. Lietuvos sveikatos sektorių pasieks beveik 830 mln. litų ES paramos.
Stiprina kovą su klastingomis ligomis
Neinfekcinių ligų prevencijai skiriama kone pusė 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų. Iš jų net 147 mln. – kovai su onkologinėmis ligomis. „Stiprindami profilaktiką bei ankstyvąją diagnostiką siekiame išgelbėti kuo daugiau žmonių gyvybių”, – sako K. Auruškevičienė.
Tad ES investicijos kreipiamos į onkologinių ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Modernizuota kompleksinę onkologinę pagalbą teikiančių įstaigų įranga, perkama nauja aparatūra, remontuojamos ligoninių patalpos.
Europos Sąjunga nemažai investuoja ir tam, kad įveiktų bene didžiausią Lietuvos gyventojų „rykštę” – širdies ir kraujagyslių ligas. Jau įgyvendintas projektas, kurio tikslas – sumažinti Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. Atnaujintos ir reikiama įranga aprūpintos gydymo įstaigos šioje srityje jau leido pasiekti reikšmingų rezultatų, tad panašus projektas struktūrinių fondų lėšomis įgyvendamas ir Vidurio bei Vakarų Lietuvoje. Jam skirta per 170 mln. litų.
K. Auruškevičienė atkreipia dėmesį į dar vieną problemą. „Dėl intensyvėjančio eismo gatvėse ar neatsargaus elgesio laisvalaikiu, vis daugiau jaunų ir darbingų žmonių patiria traumas. Todėl taip pat bus remiami specializuotų padalinių traumų centrai kiekvienoje savivaldybėje, aprūpinant juos reikiama įranga bei sutvarkant infrastruktūrą”, – tvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė. Skubiosios medicinos pagalbos paslaugoms plėtoti numatyta daugiau kaip 150 mln. litų.
Ne tik kūnui gydyti
Apie100 mln. litų investuojama į psichikos sveikatos priežiūrą. Šiomis lėšomis bus atidaryta apie 20 dienos centrų skubioms psichikos sveikatos paslaugoms teikti. Didžiuosiuose šalies miestuose ir apskrityse duris atvers specialūs centrai, padėsiantys užkirsti kelią psichologinėms problemoms, susijusioms su krizinėmis situacijomis. Pradės veikti ir kompleksiniai psichologinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai, o didžiųjų miestų ūmios psichiatrijos ligonines ketinama modernizuoti.
K. Auruškevičienė atkreipia dėmesį, kad nemažiau svarbu yra ne ik gydyti kūno bei psichikos ligas. „Reikia, kad gyventojai patys puoselėtų savo sveikatą, rūpintųsi sveika gyvensena ir mityba”, – teigia pašnekovė. Tam reikiamų žinių kiekvienas galės gauti atnaujintuose informacijos biuruose. Planuojama, kad jų Lietuvoje veiks bent 15, ir šie biurai padės gerokai kilstelėti visuomenės sveikatos rodiklius.
Naudą jau galima pajusti
ES investicijų į Lietuvos sveikatą rezultatų nereikės laukti: 2004-2006 m. skirtos lėšos jau rodo savo vaisius. Didelę dalį ES paramos nukreipus šeimos gydytojų paslaugoms atnaujinti ir plėsti, rūpintis sveikata daugeliui tapo žymiai paprasčiau.
„Modernizavus ir visa reikiama įranga aprūpinus beveik 130 šeimos gydytojų kabinetų, šeimos gydytojų paslaugos tapo ne tik geresnės, bet ir labiau prieinamos kaimiškų vietovių gyventojams”, – sako K. Auruškevičienė.
Planuojama, kad įgyvendinus 2007-2013 m. struktūrinių fondų finansuojamus projektus, teigiamus pokyčius pajus apie milijoną šalies pacientų.
