Sunkiai sergantiems ligoniams intraveninės skysčių infuzijos yra neatskiriama gydymo dalis. Ilgą laiką nebuvo bendros nuomonės, kokie skysčiai turėtų būti skiriami sunkiai sergantiems ligoniams: pigūs ir lengvai prieinami kristaloidai (druskų tirpalai) ar dideles netirpias molekules turintys koloidiniai (krakmolo ar želatinos) tirpalai. Sunkiems ligoniams iki šiol vienodai dažnai skiriami tiek vienos, tiek kitos rūšies tirpalai.
2012 metais paskelbti dviejų tyrimų rezultatai suteikė daug naujos informacijos šiuo klausimu. Skandinavijoje atliktame tyrime labai sunkiems ligoniams skirti arba kristaloidiniai, arba krakmolo turintys koloidiniai tirpalai. Tyrime dalyvavo 804 ligoniai. Tyrimo rezultatai nustebino netgi pačius tyrėjus: pacientams, kurie gavo koloidinius tirpalus, bendra infuzijų apimtis nebuvo mažesnė, o jų mirtingumas po 90 dienų buvo 1,17 karto didesnis.
Kitas 2012 metais publikuotas CHEST tyrimas įtraukė 7000 ligonių. Studija lygino fiziologinį natrio chlorido tirpalą ir hidroksietilkrakmolo koloidinį tirpalą. Šis tyrimas po 90 dienų nenustatė statistiškai reikšmingo mirtingumo skirtumo tarp abiejų ligonių grupių, tačiau koloidinius tirpalus gavę ligoniai dažniau turėjo būti dializuojami dėl inkstų funkcijos sutrikimo. Taip pat koloidiniu tirpalu gydomiems pacientams stebėta didesnė įvairių komplikacijų rizika.
Gydytojas toksikologas Robertas Badaras „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog dėl krakmolo tirpalų vartojimo vis dar daug diskutuojama, o amerikiečiai jo nevartoja visai.
„Pirmo pasirinkimo tirpalai dažniausiai yra kristaloidai. Koloidai skiriami tik esant nekoreguojamam cirkuliuojančio kraujo tūrio trūkumui, bet jų skyrimas susijęs su didesne rizika. Kristaloidai lengvai jį atkuria, bet greitai pereina į audinius ar tarpląstelinį tarpą. Koloidai veikia osmoziškai – sulaiko skystį ir sutraukia jį iš audinių, bet gali sukelti plaučių ir inkstų problemas“, – paaiškino jis.
vlmedicina.lt
