Padėkite susigaudyti informacijos sraute, nuo kurio jau galva sukasi. Aš čia apie mitybą kalbu, nes kiekvienas, ko tik paklausi, aiškina vis kitaip. Norėčiau sužinoti konkrečiai apie pagrindines maisto sudedamąsias dalis, kokią įtaką jos turi mūsų sveikatai. Eugenija.
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Laimutė Janilionienė:
– Pagrindinės maisto sudedamosios dalys – tai baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Iš vieno gramo riebalų mūsų organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų – 4 kcal, iš vieno gramo angliavandenių – 4 kcal.
Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti reikalinga energija, kurios vienintelis šaltinis yra maistas. Virškinimo metu maistas pakinta ne tik fiziškai, bet ir chemiškai ir organizme vyksta medžiagų apykaita (procesas, kai atsiranda organizmui būtina energija).
Žmogus augant, asimiliacijos procesai intensyvesni. Sveiko suaugusio žmogaus organizme nusistovi šių procesų pusiausvyra, o senstant vyrauja disimiliacija.
Vykstant medžiagų apykaitai dalis energijos organizme virsta šilumine ir mechanine, dalis skiriama gyvybiniams procesams palaikyti, dalis kaupiama atsargai, t.y. perteklius virsta riebalais, ir tuomet tunkama.
Ar žinote kad:
· asimiliacija (anabolizmas) – kai organizme susidaro nauji junginiai, atstatomos ir kuriamos naujos ląstelės,
· disimiliacija (katabolizmas) – kai asimiliacijos metu anksčiau susidarę junginiai suyra.
Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jie sudaryti iš aminorūgščių. Kai kurios jų sintetinamos žmogaus organizme (pakeičiamos), kai kurios ne (nepakeičiamos). Nepakeičiamų aminorūgščių būtina gauti su maistu, o pakeičiamų kiekį būtina papildyti. Vartojant įvairių maisto produktų, galima patenkinti visų aminorūgščių poreikį.
Riebalai – arba (lipidai) – viena pagrindinių maistinių medžiagų, įeinančių į visų organizmo ląstelių sudėtį. Jie yra energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E, K bei pagerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą. Riebalai sudaryti iš glicerolio ir sočiųjų, mononesočių ir polinesočių riebalų rūgščių, kurias būtina gauti su maistu ir kurių organizmas nesintetina.
Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis, gaunami su augaliniu maistu. Jie įeina į audinių ir ląstelių sudėtį, o atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse glikogeno, virstančiu gliukoze, pavidalu. Angliavandenių perteklius virsta riebalais.
