Tolimieji oro skrydžiai didina galimybę susirgti giliųjų venų tromboze (GVT), bet riziką žūti automobilių katastrofoje , kaip ir anksčiau, 100 kartų didesnė. Tai rodo Australijoje surengto tyrimo duomenys.
Tyrimas, kurį surengė Australijos sveikatos departamentas, parodė, jog praėjus dviem savaitėms po ildo skrydžio yra nedidelės, bet vis dėlto keliančios nerimą rizikos susirgti GVT, dar vadinamu „ekonominės klasės sindromu”.
Susirgus GTV kraujuje susidaro trombas, kuris gali sukelti mirtį, jeigu pateks į plaučius ar smegenų kraujagysles.
„Gauti duomenys rodo, jog geros sveikatos žmonėms mažai gresia susirgti GTV po ilgų skrydžių, tuo tarpu keleiviams, sergantiesm širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu, vėžiu arba nėščioms moterims yra kiek daugiau rizikos”, – pažymima Australijos sveikatos apsaugos sekretoriaus Johno Horvatho (Džono Horvarto) pareiškime.
J.Horvathas taip pat pranešė, jog anonimiškai ištyrus atskridusius į oro uostus keleivius ir po to jų kreipimusis į Vakarų Australijos valstijos ligonines, paaiškėjo, kad rizika susirgti GVT padidėja 12 proc. po vieno ilgo skrydžio lėktuvu per metus.
Tai reiškia, kad „paprastam vidutinio amžiaus keleiviui rizika susirgti GVT sudaro vieną atvejį iš 10 tūkst. skrydžių, o mirti nuo GTV – vieną atvejį iš 2 mln.”, pranešė J.Horvathas.
„Tuo tarpu jaunuoliams ši rizika lygi beveik nuliui”, – pridūrė jis.
Per neseniai vykusius teismus susirgę GVT keleiviai mėgino patraukti aviacijos kompanijas atsakomybėn, kaltindami jas nepatogiais, siaurais salonais ir tuo, kad kompanijos, žinodamos, jog yra rizikos susirgti, neįspėja apie tai keleivių.
Tačiau Didžiosios Britanijos teismas stojo aviacijos kompanijų, teigiančių, jog GVT – tai ne nelaimingas atsitikimas, pusėn ir priėmė nutartį, kad jeigui keleivis skrydžio metu susirgs GVT, vežėjas dėl to nebus kaltas.
