Europos Parlamentas patvirtino direktyvą dėl tvaraus pesticidų naudojimo. Taip pat buvo atnaujinta direktyva dėl augalų apsaugos priemonių patekimo į rinką. Numatyta uždrausti purkšti pesticidus iš lėktuvų (su tam tikromis išimtimis), neleisti naudoti kenksmingiausių pesticidų, taip pat mažinti jų naudojimo žalą sveikatai ir aplinkai.
Reikalavimai leidimams Taip pat nutarta sugriežtinti pesticidų naudojimo leidimų išdavimo sąlygas bei procedūrą. ES sudarys aktyvių pesticidų sudedamųjų dalių sąrašą, kuriuo remdamosi valstybės turės nuspręsti, ar bus išduotas leidimas naujam produktui. Pesticidams nebebus taikomas bendrasis cheminių medžiagų reglamentas (REACH). Esami leidimai naudoti pesticidus galios iki jų termino pabaigos, o vėliau leidimai bus išduodami pagal naująją tvarką. Pirmieji leidimai konkrečioms medžiagoms bus išduodami dešimčiai, o mažai kenksmingoms medžiagoms – penkiolikai metų. Vėliau leidimai galės būti pratęsti dar penkiolikai metų. Toms medžiagoms, kurias galima pakeisti saugesnėmis, leidimai galės būti išduodami tik trejiems metams (europarlamentarams pavyko sutrumpinti šį terminą).
Priklausysime šiaurinei zonai ES bus padalyta į tris geografi nes zonas – šiaurinę, centrinę ir pietinę, kad, atitinkamai zonai priklausančiai valstybei leidus naudoti pesticidą, jį būtų leidžiama naudoti ir likusiose tos zonos šalyse. Lietuva kartu su Latvija, Estija, Danija, Suomija ir Švedija priklausys šiaurinei zonai. Tačiau valstybės turės teisę patvirtinti, atmesti ar apriboti leidimą naudoti atitinkamą pesticido rūšį, atsižvelgdamos į šalies ypatybes ir tinkamai pagrįsdamos tokį sprendimą. Vėžį sukeliančios, genams, reprodukcijai, nervinėms ląstelėms ar imuninei sistemai kenkiančios, taip pat endokrininės sistemos veiklą trikdančios medžiagos pesticiduose bus uždraustos. Prie draudžiamų pesticidų priskirtos ir bitėms kenkiančios medžiagos. Tačiau jei vienas iš šių pesticidų bus būtinas siekiant sustabdyti rimtą grėsmę augalams, bus išduotas leidimas jį naudoti penkerius metus (su galimybe pratęsti leidimą).
Šalinsime tik pačius kenksmingiausius 1991 m., kai ES įsigaliojo pirmoji pesticidų naudojimo leidimų išdavimo tvarka, ES šalyse buvo naudojama apie 800 pesticidų rūšių. ES teisės aktų dėka jų sumažėjo perpus. Tikimasi, kad jų atnaujinimas paskatins iš rinkos pašalinti nedidelį skaičių – apie 20 – kenksmingiausių pesticidų. Dėl minėtų teisės aktų pasiektas Parlamento ir ES Tarybos sutarimas. Europos Komisija ir ES šalys turės juos įgyvendinti per dvejus metus. Vertins iš naujo Aušra Beniulienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Kai kurios Europos žiniasklaidos priemonės suskubo pranešti, kad Parlamentas balsavo už veikliųjų medžiagų uždraudimą, t.y. tam tikrą juodąjį sąrašą. Reglamente nėra tokio sąrašo. Pasibaigus medžiagų registracijos laikui, jos bus vertinamos vadovaujantis naujaisiais kriterijais. Kai kurie iš jų dar nėra iki galo apibrėžti, todėl neaišku, kurios medžiagos bus uždraustos. Kita vertus, yra numatyta išimtis, leidžianti patvirtinti veikliąją medžiagą, kai yra pagrįstų dokumentų, įrodančių, kad ligos augalams kelia didelį pavojų. Atsiranda galimybė augintojų organizacijoms pačioms kreiptis dėl produktų registracijos. Be to, numatyta steigti Europos fondą, skirtą nedideliais kiekiais naudojamoms medžiagoms. Visa tai turėtų užtikrinti didesnį augalų apsaugos produktų pasirinkimą šalyse (ypač tai aktualu mažesnėms šalims), galimybę tinkamai apsaugoti net mažais plotais auginamus augalus. Lietuvos augintojai to siekė daugelį metų. Sėklininkystės įmonės turėtų žinoti, kad pagal reglamentą šalys narės negalės uždrausti patiekti rinkai arba naudoti sėklų, beicuotų augalų apsaugos produktais, kurie registruoti tam naudojimui bent vienoje iš Europos Sąjungos šalių. Europos Parlamente priimta tausaus naudojimo direktyvos redakcija taip pat vertintina teigiamai. Parlamentas atsisakė nuostatų, kuriomis buvo siekta visos ES lygiu nustatyti griežtesnius privalomus reikalavimus naudojimui, vandens šaltinių apsaugos bei nepurškimo zonas. Pagal priimtą direktyvą šalys pačios galės spręsti, kokių priemonių jos turėtų imtis skatinant tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, diegiant integruotą augalų apsaugą ir saugant aplinką. Šalys turės atsižvelgti į numatomų priemonių socialinį bei ekonominį poveikį, konkrečias nacionalines, regionines ir vietos sąlygas, taip pat ir į visas suinteresuotas dalyvių grupes. Vadinasi, visos žemdirbių savivaldos organizacijos, asociacijos galės dalyvauti rengiant ir tobulinant Lietuvos nacionalinių veiksmų planą.
