Klaipėdietė Marija Valantienė kiekvieną ilgąjį savaitgalį pasitinka su ašaromis. Poilsio dienos moteriai primena išgyventą asmeninę dramą. Jei ne ilgasis savaitgalis, vyras gal ir šiandien būtų gyvas, nuogąstauja našlė.
Pamiršo apie kraujo tyrimą
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL), Krūtinės chirurgijos skyriuje gulėjusiam M.Valantienės sutuoktiniui buvo išoperuotas plautis.
68 metų vyras po sėkmingos operacijos jautėsi gerai. Tad artimieji jau svajojo apie jo grįžimą į namus.
Tačiau planus pakoregavo artėjantis ilgasis savaitgalis, gerokai ištuštinęs ligoninės skyrius bei apmažinęs gydantį personalą. Sutuoktinį slaugančiai moteriai susidarė įspūdis, kad gydytojai jau gyveno artėjančių poilsio dienų nuotaikomis.
Už vyro sveikatos priežiūrą atsakingo gydytojo pavardę M.Valantienė sužinojo atsitiktinai, tik iš išrašytų vaistų receptų. Pašnekovės teigimu, gydytojas į palatą net neužsukdavo.
M.Valantienės manymu, vyrą nuo mirties būtų išgelbėjęs laiku padarytas kraujo tyrimas – nuo normą atitinkančių 140 g/l hemoglobinas po operacijos buvo nukritęs iki 80. Sutuoktinis jau sunkiai vaikščiojo.
Pasak žmonos, atsakingas už šį ligonį gydytojas vėliau prisipažino pamiršęs padaryti kraujo tyrimą.
Neišpildytas liko ir kitas duotas pažadas – padaryti klizmą. Tad taip ir nesulaukus, po penkių dienų namiškiams patiems teko šito imtis.
Vaistų nesulaukė
Sveikstantis po operacijos ligonis nesulaukė ne tik reikiamo gydytojo dėmesio. Matydama skausmų varstomo vyro kančią, M.Valantienė slaugytojų naktį paprašė suleisti vaistų nuo skausmo. Tačiau šios atkirtusios, kad joms pačioms reikia išsimiegoti.
Pašnekovei susidarė įspūdis, jog kai kurių skyriaus slaugytojų su prašymais geriau netrukdyti – veido išraiškos būdavusios iškalbingesnės.
Paskutinėmis dienomis prieš mirtį sutuoktinis moters nebepažino. Vilčių jai dar teikė operavusio chirurgo raminimas, kad vyras atsigaus.
Tačiau paskutinę dieną prieš mirtį kito gydytojo išrašytų vaistų už 240 litų nebeprireikė – netrukus po ilgojo savaitgalio vyras užgeso.
„Tos nelemtosios ilgosios dienos! Į kitą plautį įsimetė plaučių uždegimas – palaidojau vyrą”, – nuoskaudos neslėpė moteris.
Pasak M.Valantienės, sutuoktinis mirė baisiose kančiose.
„Vyro nebeprikelsiu, bet gal mano papasakota istorija padės kitiems”, – vylėsi pašnekovė.
Moteris kaltino save per mažai kovojusi dėl sutuoktinio gyvybės išsaugojimo. Iš gydytojo žmona sulaukė paaiškinimo, kad vyras – nejaunas. Be to, sirgo gretutinėmis ligomis.
M.Valantienės papasakota istorija – ne vienintelė. Palaidojęs ligoninėje nuo tuberkuliozės mirusią 67 metų motiną, sūnus taip pat buvo šokiruotas KUL Infekcinių ligų skyriaus personalo abejingumu.
Pagalba – visada prieinama
„Paciento artimieji situaciją kartais mato kiek kitaip, nei iš tikrųjų būna realybėje”, – į išsakytus priekaištus reagavo KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Ligoninės vadovas nesutiko, kad per ilguosius savaitgalius bei šventines dienas pacientai lieka be reikiamos priežiūros.
„Kiekvieną savaitgalį ilsisi tie, kam reikia, o dirba kiti. Ligoninėje budi 26 gydytojai ir dar dalis – namuose, kad prireikus juos būtų galima iškviesti į darbą”, – aiškino V.Janušonis.
Pasak vyriausiojo gydytojo, jei pacientas nesulaukia reikiamo dėmesio ar gydymo, gali kreiptis į atsakingus darbuotojus arba vyriausiąjį ligoninės budėtoją.
Visa reikiama informacija bei telefonai pateikiami ligoninėje, kiekviename skyriuje esančiuose leidiniuose.
„Tikrai nėra sudėtinga pasikviesti reikiamą gydytoją ir pasakyti, jei kažkas atrodo negerai. Mes, administratoriai, taip pat budime pakaitomis. Aš pats ligoninėje pasirodau vos ne kiekvieną savaitgalį”, – sakė KUL vadovas.
