Tuo metu labdaros organizacijos tikina, kad tokie produktai geri ir puikiai tinka varguoliams, praneša LTV „Šiandien”.
Produktus iš „Maisto banko” gaunantys vilniečiai sako valgiui nesantys išrankūs.
„Aš, tiesą sakant, ir nežiūriu, pasitikiu prekybininkais. Ir nieko, skanu. Na ir kas, kad pasitaiko senesni produktai. Išverdu, niekas neapsinuodija. Svarbu skaniai pagaminti, prieskonių pridėti”, – pasakojo moteris.
Pieno produktus, dešras, duoną, kruopas ir sūrį dalijančio „Maisto banko” atstovai sako, kad besibaigiančio galiojimo maisto produktai, kaip ir gaminiai su pažeista pakuote ar neišvaizdžios daržovės, puikiai tinka vartoti.
„Pernai ketvirtadalis paramos buvo trumpo galiojimo maisto produktai. Šiemet tas kiekis turėtų būti didesnis, nes mes iš tikrųjų dirbam tam, kad įmonės, prekybos tinklai neišmestų maisto, kurį dar galima suvalgyti. Tačiau „Maisto bankas” neima iš rėmėjų ir nedalina varguoliams termiškai neapdorotos mėsos ir žuvies, nes tai greitai gendantys produktai”, – pasakojo „Maisto banko” atstovė Deimantė Žebrauskaitė.
O prekybos centrai su besibaigiančiais galioti produktais elgiasi skirtingai.
„Nepardavinėjame paskutinės galiojimo dienos produktų, taip darome jau kelerius metus. Kiekvieną dieną ankstyvą rytą išimam šiuos maisto produktus iš prekybos ir jų nepardavinėjame. Tik pasikeitus ekonominei situacijai, didėjant remtinų žmonių skaičiui, pradėjome atidavinėti šiuos produktus paramai”, – teigė „Iki” Komunikacijos ir marketingo skyriaus vadovas Arvydas Rimas.
„Mūsų parduotuvėse yra vienas arba keli skyriai, kur atsiranda jau besibaigiančio galiojimo produktai. Jie yra parduodami žemiau savikainos arba su itin ženklia nuolaida”, – sakė tinklo „Maxima” atstovė spaudai Renata Saulytė.
Tuo metu pirkėjai, prekybos centruose nusipirkę nukainuotų produktų, ne visuomet patenkinti jų kokybe.
„Iš lašišos galvos mėgstu sriubą išsivirti. Bet jeigu paimi iš nukainuotų prekių skyriaus, tai nėra garantijos, kad ji bus gera”, – tvirtino viena pirkėja.
Tarptautinės bendrovės „Nielsen” atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis pasaulio ir kone 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų nebijo vartoti maisto produktų, pasibaigus nurodytam galiojimo laikui, jei produkto išvaizda ir kvapas atrodo tinkami.
Tuo metu Lietuvos gyventojų pasitikėjimas tokiais produktais – vienas mažiausių pasaulyje. Vartoti po nurodytos galiojimo datos maistą ryžtasi tik kas penktas.
