Valstybinė ligonių kasa pacientams kompensuoja kasdienei sveikatos priežiūrai reikalingas medicinos pagalbos priemones. Skaičiuojama, kad ketvirtadalis visų joms išleistų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų tenka cukrinio diabeto kontrolei. Fondo išlaidos šioms reikmėms kasmet auga, daugėja ir jomis besinaudojančių pacientų.
Ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, kompensuoja diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, vienkartines adatas švirkštikliams, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemas, insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, apmokama insulino pompų nuoma.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vien pernai šioms priemonėms kompensuoti prireikė 11,6 mln. eurų fondo lėšų, o per pirmą šių metų pusmetį – dar apie 6,2 mln. eurų.
„Tai reikšminga investicija į žmonių sveikatą, padedanti kasdien valdyti ligą, išvengti komplikacijų ir gyventi visavertį gyvenimą. Šios priemonės labai palengvina sergančiųjų kasdienybę – jos leidžia lengviau stebėti gliukozės kiekį, laiku pastebėti pokyčius ir tinkamai sureguliuoti insulino dozes. Taip pacientai gali jaustis saugiau, išvengti pavojingų cukraus kiekio svyravimų ir gyventi aktyvų, mažiau nuo ligos priklausomą gyvenimą“, – sako Giedrius Baranauskas, VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas.
Pasak jo, medicinos pagalbos priemones naudojančių pacientų skaičius nuolat auga: 2022 m. jas naudojo 120 tūkst., 2023 m. – beveik 124 tūkst., o pernai – 127,5 tūkst. pacientų, sergančiųjų cukriniu diabetu.
Didžiausios išlaidos praeitais metais – per 7 mln. eurų – teko nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemoms, kurias sudaro keičiamieji jutikliai ir siųstuvai. Pernai jas naudojo apie 5,5 tūkst. pacientų. Pirmojo šių metų pusmečio VLK duomenys rodo, kad šias priemones naudojančių pacientų skaičius auga, o fondo išlaidos siekia arti 4 mln. eurų.
„Šios sistemos leidžia patogiai ir tiksliai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, naudojant jutiklius ir siųstuvus, kurie duomenis perduoda į išmanųjį įrenginį. Jos skiriamos tiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems fondo lėšomis nepadengiamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais nuomos išlaidos“, – paaiškina G. Baranauskas.
Dar 4 mln. eurų pernai prireikė kompensuoti diagnostinėms juostelėms, skirtoms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Jas naudojo apie 122 tūkst. pacientų.
Vis daugiau pacientų Lietuvoje naudoja insulino pompas, kurių nuomos išlaidos kompensuojamos fondo lėšomis. Pompas naudoja arti 1 300 pacientų, iš jų beveik 600 – vaikai. Šios pompos visą parą užtikrina reikiamą insulino kiekį organizme. Per pirmąjį šių metų pusmetį insulino pompų nuomai iš fondo išleista daugiau nei 2 mln. eurų, pernai – per 4 mln. eurų.
Ligonių kasa primena, kad visus klausimus dėl kompensuojamų priemonių galima aptarti su šeimos ar gydančiu gydytoju, o jas skirti ir išrašyti receptą gali ir slaugytojai.
