Seimo pirmininkė Irena Degutienė užsiminė, kad galutinis sprendimas dėl daug aistrų parlamente keliančio pagalbinio apvaisinimo įstatymo gali būti nukeltas į rudenį.
„Aš nežinau, kodėl politikai taip aršiai ginčijasi. Aš manau, kad aistros iki rudens tikrai turėtų nurimti ir blaivia galva, pailsėję (turėtume) priimti tokį įstatymą, kurio laukia žmonės”, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.
Paklausta, ar sulaukė liberalcentristų lyderio Algio Čapliko spaudimo dėl gyvybei nepalankaus pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo, ji atsakė: „Aš tiesiog stebiuosi, kad žiniasklaida žino daugiau negu kas vyko mano kabinete kalbantis su A. Čapliku. Tikrai nereikia kalbėti ir eskaluoti tokių temų, kurių nebuvo”.
Pasak jos, antradienį pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimui sutrukdė „objektyvūs dalykai” – tai, kad vienas siūlomo įstatymo straipsnių prieštaravo kitam.
„Dėl to yra kreiptasi į etikos komisiją, kai sulauksime etikos komisijos sprendimo suderinsime nuostatas, nes įstatyme negali vienas straipsnis prieštarauti kitam, ir bus sprendimo svarstymo procedūra. (…) Reikia sutvarkyti, kad viskas būtų tvarkingai ir tada einame toliau, liko dar trys straipsniai”, – kalbėjo I. Degutienė.
Parlamento vadovė teigė suprantanti, kad šis įstatymas yra „labai žmogiškai jautrus”.
„Suprantu šeimas, kurios yra nevaisingos ir nori susilaukti vaikų. (…) Nevaisingumas yra liga, ligą reikia gydyti. Bet kitas dalykas yra bioetikos ir suvokimo apie gyvybę klausimas. Embrionas yra gyvas organizmas ir kai kalbame apie embrionų naikinimą, kalbame apie gyvybės naikinimą”, – dėstė viena iš konservatorių lyderių.
Seimas antradienį bendru sutarimu nusprendė iš darbotvarkės išbraukti dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą, nes dėl jo nuostatų yra kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK).
Pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Svarstymo metu parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Nepalankaus gyvybei reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos. Lemiamą balsavimą praeitą savaitę buvo nuspręsta atidėti.
„Liberalias” nuostatas teikiantys parlamentarai, ir kreipęsi į EPK verdikto dėl tolesnių procedūrų priimant įstatymą, tvirtina, jog dabartinė, „konservatyvioji”, įstatymo redakcija naudinga farmacininkams, tiekiantiems vaistus kiaušidžių stimuliacijai, nes leidžiant sukurti tik tris embrionus nesėkmės atveju šią procedūrą teks kartoti.
„Kam yra naudingas dabartinis įstatymo projektas? Jis yra naudingas vaistus tiekiančioms firmoms ir Latvijos bendrovėms, kur Lietuvos piliečiai ir važiuos”, – prieš plenarinį posėdį surengtoje spaudos konferencijoje sakė liberalaus projekto rengėjas Algis Čaplikas.
Šio projekto rėmėjai tvirtina, jog pasirinkus gyvybei palankesnį reglamentavimą įstatymas iš viso nebus reikalingas, nes šeimos dirbtinio apvaisinimo procedūras atliks užsienio valstybėse. Taip pat jie stebėjosi, kodėl projektui kategoriškai prieštarauja Bažnyčia, kai toks reglamentavimas veikia kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir katalikiškose Lenkijos, Ispanijos, Italijos valstybėse.
„Skęstantis griebiasi ir už šiaudo, taip ir nevaisingos šeimos griebiasi šiaudo, kad yra pasaulyje toks metodas, ir važiuos moterys į Latviją, Estiją ar Sankt Peterburgą. Beveik visur yra įstatymai, visur leidžiamos šitos procedūros, net katalikiškiausiose šalyse”, – sakė Vida Marija Čigriejienė.
Marija Aušrinė Pavilionienė sakė, kad konservatyvusis „Lietuvos piliečius diskriminuojantis įstatymas, įvedantis socialinę atskirtį, neturintis humaniško turinio, nekompensuojantis nevaisingumo ligos gydymo ir keliantis grėsmę moters sveikatai, Lietuvos visuomenei yra nereikalingas”.
Tuo tarpu Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacija išplatino kreipimąsi, kuriame pakartotinai pareiškė nepritarimą įstatymo projekto nuostatoms, numatančioms embrionų šaldymą, embrionų selekciją pagal kokybę ir embrionų sunaikinimą.
„Šis projektas ignoruoja neginčijamą mokslo tiesą, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, kada susidaro žmogaus būties esmė – genomas, ir kelia iššūkius tėvystės institucijai, ypač vaiko teisei į biologinį tėvą, taip pat neatimamai vaiko teisei gyventi, įtvirtintai Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje” – teigiama pareiškime.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.
