Dažnai gydytojų kabinetų duris varsto pacientai, kurie tiki, jog serga kur kas sunkesnėmis ligomis nei diagnozuoja specialistai. Tokie žmonės iš tiesų yra varginami įvairių simptomų, kurių priežastis – ne mirtina liga, bet kiti psichosomatiniai sutrikimai. Apie neįprastą sutrikimą – hipochondriją – į Alfa.lt klausimus atsako Vilniaus psichoterapijos centro psichologė Gintautė Malinauskienė.
Kas yra hipochondrija? Ar šį sutrikimą galima vadinti liga?
Taip, tai liga. Sergant hipochondrija pacientui kyla sąmonės kontrolei nepasiduodančių minčių, susijusių su įvairių ligų baime. Ši baimė – „būsimos” ligos numatymas ir tikėjimas, kad jau sergama, nes jaučiami tam tikri simptomai. Be niūrių minčių ir stipraus baimės jausmo, hipochondrija dar pasireiškia panikos priepuoliais. Dažnai šia liga sergantys žmonės nepasitiki gydytojais, ignoruoja jų diagnozes ir ieško įrodymų savo mintims apie vieną ar kitą nepagydomą ligą. Įdomu tai, kad šį sutrikimą turintys žmonės dažniausiai galvoja ne apie dažnesnes ligas, o apie tokias, kurios yra sunkiausiai pagydomos arba mirtinos.
Ar hipochondrikai linkę užsiimti savigyda?
Dažnai hipochondrikai nepasitiki medikų skirtu gydymu ir ieško papildomų gydymo metodų. Tokie žmonės nepavargdami konsultuojasi su specialistais, ar vaistų dozės nėra per didelės ir nepakenks organizmui ir nesukels kitų ligų.
Kokie žmonės dažniausiai serga hipochondrija?
Hipochondriją galima būtų priskirti neurotinėms ligoms, tad ja dažniausiai serga žmonės, turintys nerimo sutrikimų arba tie, kurie turi daug informacijos apie ligas. Juokaujama, kad medicinos studentai perserga visomis ligomis – tiesos šiame pasakyme yra. Atlikti tyrimai parodė, kad po viešo kokios nors ligos aptarimo staiga padaugėja manančių, jog serga šia liga. Puikus pavyzdys šviesaus atminimo Vytauto Kernagio mirtis. Po išsamaus jo ligos aptarimo spaudoje padaugėjo besiskundžiančių skrandžio sutrikimais.
Kaip gydomi hipochondrija sergantys pacientai? Ar šis sutrikimas išgydomas?
Šis sutrikimas išgydomas, o gydymo trukmė priklauso nuo ligos įsisenėjimo – kartais pacientams prireikia ne tik vaistų, bet ir ilgalaikės terapijos.
Ar tokie reiškiniai, kaip ekonomikos krizė, lemia sergančių hipochondriją skaičių?
Bet kokios krizės, kurios paveikia žmogaus gyvenimą, yra tarsi įvairių neurotinių sutrikimų „paleidimo mygtukas”. Jei krizė taip paveikė žmogaus gyvenimą, jog jis neteko darbo ir negali patenkinti būtiniausių savo poreikių, jis gali griebtis tam tikros „pagalbos”, šiuo atveju – ligos.
Ar yra užfiksuota atvejų, kai dėl perdėtų pastangų gydytis, hipochondrija sergantis žmogus perdozavo vaistų?
Tokių atvejų nėra buvę, nes hipochondrikai paniškai bijo numirti. Tokie žmonės vaistus vartoja labai atidžiai, stebi, ar nepasireiškia pašalinis jų poveikis ir pan. Nereikia pamiršti, kad užsitęsusi hipochondrija gali sukelti depresiją
