18-metis Kinijos abiturientas Jamesas Chanas išleistuvių šventės dieną praleido ligoninėje, ruošdamasis operacijai, kurios metu didesnė dalis jaunuolio kepenų buvo transplantuota jo tėvui. „Reuters” žurnalistui dabar jau 26-erių sulaukęs Jamesas prisipažino ilgai nemąstęs, ar turėtų tapti donoru: anot vaikino, jo jaunesnioji sesutė tuomet buvo per maža tokiai procedūrai.
Stingant donorų, „gyvaisiais tiekėjais” pastaruoju metu linkę pasikliauti vis daugiau nepagydomomis ligomis sergančių žmonių: jiems persodinami tiek artimųjų, tiek nepažįstamų kitataučių, tampančių donorais už nedideles pinigų sumas, organai – inkstas, plautis, dalis kepenų, oda. Vis dėlto, visuomenės nerimą skatina liūdnas faktas: dauguma organų donorų rizikuoja ne tik nukraujuoti ar nusilpti, bet, kaip rodo praktika, ir netekti gyvybės.
Honkongo universiteto profesoriaus Lo Chung-man teigimu, medikų praktikoje žinoma 15 atvejų, kuomet „gyvieji” kepenų donorai neišgyveno. Anot specialisto, donorui paaukojus maždaug trečdalį savo kepenų, yra 0,1 proc. jo mirties tikimybė, jei paaukojami du trečdaliai, tikimybė išauga iki 0,5 proc. arba 1 atvejo iš 200.
L. Chung-man apgailestauja, kad, privalėdami laikytis principo nedaryti žalos savo pacientams, gyvo donoro kepenis transplantuodami kitam asmeniui, jie yra priversti sveiką žmogų paversti sunkesniu ar lengvesniu ligoniu.
Nors anksčiau minėtas Jamesas Chanas, paaukojęs dalį kepenų tėvui, rimtų komplikacijų nepatyrė, specialistų teigimu, atsikvėpti neverta, nes jis nėra sulaukęs net vidutinio 28-erių metų amžiaus. Pats vaikinas teigia, jog jis nėra toks ištvermingas, koks būdavo anksčiau, pakankamai greitai pavargsta, negali ilgiau užsiimti aktyvia veikla ar eiti miegoti vėlai naktį.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė „gyvųjų” kepenų donorų Indijoje, Pakistane, Egipte, Irane ir Filipinuose po operacijos pastebimai nusilpo ir nėra pajėgūs užsiimti daugeliu anksčiau įprastų dalykų. Maždaug tiek pat apklaustų donorų teigė apgailestaujantys tapę donorais.
Manoma, jog šiuo metu milijonui pasaulio gyventojų tenka bent 20-ies kepenų donorų poreikis. Medikų tvirtinimu, šis skaičius yra pernelyg didelis, kad leistų tikėtis būtinus organus gauti tik iš mirusiųjų.
