Atėjo ruduo, prasidėjo šildymo sezonas, oras namuose užkaito kaip Afrikoje, o lauke lyja, sninga arba pučia vėjas. Sukaitusiais skruostais išbėgame į gatvę ir pradedame „che che cho cho – kosėti”, – kaip sako gydytojas pulmonologas (kvėpavimo takų ligų specialistas) Stanislovas Urbonavičius.
Gydytojas lengvai ir suprantamai, paprasta žmonių kalba, be jokių rinitų ir bronchitų, paaiškina, kaip pasitikti žiemą, kad nosis nevarvėtų ir gerklė neperšėtų.
Vėdinkite ir drėkinkite kambarius
„Dabar visi pradeda dėtis plastikinius langus. Tokie langai yra gerai, jei namuose yra gera ventiliacija. Dabar rekomenduojama šoninė ventiliacija yra kur kas geriau, nei apskritai jokios ventiliacijos arba tokia, kaip būdavo seniau”, – sako gydytojas.
Šildymo sezonu sveikatai labai kenkia sausas oras. Jei namuose centrinis šildymas ir oro nedrėkinate – gadinate savo kvėpavimo takus. Kambaryje turi būti drėgmės, kad neišdžiūtų gleivinė: „Jei sloguojate – kvėpuojate per burną, o oras kambaryje sausas, todėl pradeda skaudėti gerklę. Drėkinti kambarį galite specialiais drėkintuvais, pakabinę ant radiatoriaus šlapią rankšluostį ar pastatę dubenį su vandeniu.”
Dabar populiarėjantys patalpų kondicionieriai, anot gydytojo pulmonologo, mūsų kvėpavimo takų ligas dar labiau suaktyvina: „Žmogus mano, kad technika išspręs visas problemas, bet tinginiui technika nepadės. Padės tik fizinis krūvis, buvimas gamtoje, nes žmogus yra gamtos kūrinys.”
S. Urbonavičius sako, kad šildymo sezono pradžioje kvėpavimo takų uždegimai paūmėja visiems chroniškomis ligomis sergantiems žmonėms ir naujai susirgusiems. Gydytojas tvirtina, kad prasidėjus šildymo sezonui susergame dėl adaptacijos trūkumo: „Namuose būna labai šilta ir į lauką žmonės išeina nepakankamai šiltai apsirengę, todėl kas antras ar trečias sloguoja, kosi, čiaudi, jiems perši gerklę ar net paūmėja bronchitas.”
Pratinkite organizmą
Norint nesirgti reikia pratinti organizmą, o adaptacija vyksta visą gyvenimą: „Reikia daug vaikščioti pėsčiomis, pakankamai apsirengti ir daug judėti. Judėjimas yra gyvenimas, o ramybė yra mirtis. Kiekvienas gyvas tvarinys turi pagal galimybes judėti. Judėjimas net ir šaltame kambaryje duoda šilumą.”
Jei nenorite susirgti, tarp kambario ir lauko turi būti kuo mažesnis temperatūrų skirtumas. Kuo žmogus ilgiau būna lauke, kuo labiau pripranta prie šalto oro, tuo adaptacija yra geresnė. Jei žmogus yra „kabinetinis”, jis išeina iš šilto oro į šaltą orą ir tuoj kosi, čiaudi: „Pažiūrėkite, kaip gyvena kaimo žmonės – jie pripratę prie lauko, daug juda ir niekada neserga. O miestietis beveik nejuda ir visos bėdos atsiranda dėl fizinio aktyvumo trūkumo.”
S. Urbonavičius sako, kad geriau 10–15 min. kasdien pasportuoti gamtoje, nei kartą ar du per savaitę apsilankyti sausakimšame sporto klube. Gydytojas rekomenduoja, kad norėdami nesirgti ir puikiai jaustis vietoj sporto per dieną turėtumėte nueiti po 12 km pėsčiomis ar numinti 15–12 km dviračiu. Mankšta, anot gydytojo, yra visavertė tik tuo atveju, jei išliejate ne vieną lašą prakaito.
Prasivėdinkite iš vidaus
„Gydytojas už tave nieko nepadarys, viską turi padaryti pats. Gydytojas gali tik patarimus duoti, bet dabar ir tie jau mokami. Žmonės nori, kad gydytojas raštelį parašytų, jog esi sveikas, bet taip nebūna.” Vienintelis tikras būdas nesirgti – netinginiauti. Profilaktika yra 10–20 kartų efektyvesnė nei gydymas jau susirgus.
Pulmonologas išduoda dar vieną netikėtą sveikatos paslaptį – prasivėdinti reikia ne tik kambarius, bet ir iš vidaus: „Rytais reikia išleisti orą iš žarnyno, nebūtina gerti „Espumisaną”, kai pilve uraganas. Beje, vidurių pūtimas yra pagrindinė tų pačių inteligentų problema – sėdi viename kabinete ir negali išleisti oro. O taip daryti negalima – reikia lėkti į tualetą ir išleisti orą”, – šypsosi S. Urbonavičius.
