„Mano medikai, pas kuriuos neretai lankausi, yra geranoriški, padedantys. Bet ne kartą esu susidūrusi su tokiais, kurie taip ir prašėsi konflikto. Vieną kartą lankiausi pas gydytoją, kuri, akivaizdžiai matėsi, kad pavargusi, sudirgusi. Jai nepatiko viskas, ką aš dariau: kaip sveikinausi, kaip pasakojau kuo skundžiuosi. Pasijutau lyg pati būčiau kalta dėl visų jos bėdų. Kadangi esu ramus žmogus, nemėgstu bartis, beliko tik atsiprašinėti. Beje, negaliu kaltinti tik gydytojų: kartais ir pacientų pasitaiko, neduok Dieve… Ar apie tai susimąsto mūsų gydytojai?”
Kauno apskrities ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Aušra Andriuškevičienė:
– Mums, medikams, kaip ir visiems žmonėms, svarbu ne tik tinkamai atlikti pareigas, bet ir išsaugoti savo psichinę ir fizinę sveikatą. Jeigu atsiranda nepasitenkinimas dėl darbo, dėl atlyginimo ar santykių kolektyve, tai tampa vidiniais prieštaravimais ir apkartina gyvenimą.
O padeda išsikalbėjimai, pokalbiai su kolegomis, analizuojant situacijų priežastis ir kaip jų išvengti. To reikia ne vienos pusės smalsumui patenkinti, bet neigiamų padarinių prevencijai.
Kiek žmogus atiduoda, tiek turi gauti; jei šis balansas sutrinka, jei negaunama gerų emocijų, šiltų jausmų iš aplinkos, iš bendradarbių, pajaučiama tuštuma. Dėl psichinės įtampos ir fizinio nuovargio, o ilgainiui – ir nusivylimo specialybe, pradedama blogai dirbti. Gydytojo, kurį pacientai ima erzinti, nuovargį ir nusiteikimą jautresni žmonės greitai pamato. Nuovargis ir nepasitenkinimas yra ženklai, raginantys sustoti ir pagalvoti, ar galiu šį darbą dirbti, ko iš esmės gyvenime siekiu.
Iš tiesų ir dalis pacientų yra iš anksto priešiškai nusiteikę: „jeigu neišsireikalausiu, jei nepaprašysiu, niekas nieko man ir nedarys”. Konfliktas prasideda jau priėmime ar registratūroje.
Paaiškinimas, kad bus atlikta konkrečios procedūros metu ir kokius sveikatos klausimus spręsime, kaip sieksime padėti, turbūt yra tai, ko tikisi pacientas ir ką gali pasakyti medikas.
Per kiek laiko bus priimtas, kad reikės palaukti – šie dalykai svarbūs ne tik dirbantiems žmonėms. Informuojant veiksmingai „gesinami” galimi konfliktai. Turėdami pakankamai informacijos, žmonės laukia, ir labai kantriai, jei to reikia. Be abejo, gydytojų ir visų medikų pareiga – suteikti savalaikę pagalbą. Yra daugybė situacijų, kai laukimas pacientui teikia ne tik nerimą ir skausmą.
Gydytojo darbo rezultatai nėra vien atlygis už jį. Mediko profesija dėkinga.
Kiekvienas atvejis gali suteikti naujos patirties, galbūt pritaikomos ne tik gydant ar diagnozuojant, bet ir asmeniniame gyvenime. Ir aš mokausi iš savo pacientų. Per pacientus vyksta vadinamoji medikų saviterapija. Bent gydytojų psichiatrų pacientai verti padėkos: „Jeigu aš vis geriau sugebu padėti, tai ir dėl to, kad reikia atsakyti į įvairiausius jūsų klausimus; aš skaitau, domiuosi, tobulinu save ir mano pagalba veiksminga”. Galima manyti: ką gi galima gauti iš psichikos sutrikimų turinčio žmogaus? Mes, praktikai tą paneigiame: nors darbas sunkus, ir pacientai, ir jų artimieji mus ugdo kaip žmones.
Kai darbas nėra lažas, atsiveria daug galimybių. Ir ne tik psichiatrams, ir ne tik gydytojams.
