Vasara yra puikus metas mėgautis gamta ir praleisti laiką lauke, tačiau daugelis žmonių susiduria su vasarą suaktyvėjusiomis alergijomis, tokiomis, kaip: šienligė, alergija saulei ar pelėsiams, kurios gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą. „Biofirst“ klinikos gydytoja alergologė – klinikinė imunologė dr. Laura Tamašauskienė išvardino dažniausius alergijų sukėlėjus vasaros metu ir papasakojo, kaip juos atpažinti bei susitvarkyti su nemaloniais simptomais.
Pagrindiniai alergijų sukėlėjai vasarą:
Žiedadulkės, sukeliančios šienligę, dar vadinamą „sezonine alergija“
Medžių žiedadulkės: nors dauguma medžių žydi pavasarį, kai kurie medžiai tęsia žydėjimą ir vasarą.
Žolių žiedadulkės: jos yra vienas pagrindinių vasaros alergijų šaltinių.
Piktžolių žiedadulkės: tokios piktžolės, kaip ambrozijos, stipriai sukelia alergines reakcijas.
Pelėsiai, kurie suaštrina astmos, konjuktyvito bei alerginio rinito simptomus
Lauko pelėsiai: šilti ir drėgni vasaros orai skatina pelėsinių grybų sporų dauginimąsi.
Vidiniai pelėsiai: pelėsiai dažnai randami drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose ir rūsiuose.
UV spinduliai ir regimoji šviesa, kurie sukelia fotodermatozes (liaudyje vadinamas – saulės alergija)
Saulės šviesos sukeltos ar provokuotos dermatozės gali būti klasifikuojamos į keturias pagrindines grupes:
Idiopatinės fotodermatozės: polimorfinis šviesos sukeltas bėrimas, saulės dilgėlinė;
Fotodermatozės dėl egzogeninių veiksnių: fototoksinės – (pvz.:, kai kurių sisteminių vaistų vartojimas ar kontaktas su augalais saulės poveikyje) ir fotoalerginės reakcijos (kontaktas su cheminėmis medžiagomis, dažniausiai kremų nuo saulės filtrais ir vietinio poveikio nesteroidinių vaistų nuo skausmo tepalais, augalais saulės poveikyje) ar endogeninių veiksnių (pvz.:, porfirijos liga)
Dėl saulės spindulių paūmėjančios dermatozės: (pvz.: rožinė),
genetinės fotodermatozės.
Šienligės ir žiedadulkių alergijos simptomai
Lietuvoje šienlige serga maždaug 15 proc. gyventojų, ir jų simptomai suaštrėja nuo balandžio iki rugsėjo, kada yra pagrindinis augalų žydėjimo periodas. Pavasarį daugiausiai žydi medžiai, vasarą varpinės žolės, na, o rudenį suaktyvėja piktžolių žydėjimas. Kuriuo metu žmogus junta alergijos simptomus labiausiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir to, kurio augalo žiedadulkėms pacientas yra alergiškas. Jeigu vasara sausa – alergijos simptomai bus stipresni, o lietingu periodu, alergija gali būti juntama silpniau, nes ore būna mažesnė žiedadulkių koncentracija.
Alergijos žiedadulkėms simptomai trukdo žmogaus kasdienei veiklai ir blogina gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, gali suprastėti miego kokybė, sumažėti produktyvumas darbuose ar moksluose, nes tampa daug sunkiau susikaupti ir neigiamai veikiama protinė veikla.
Dažniausiai pasireiškiantys žiedadulkių alergijos simptomai
Akių ašarojimas, perštėjimas;
Apsunkintas kvėpavimas;
Nosies niežėjimas;
Čiaudulys;
Vandeninga sloga;
Sausas kosulys, krenkštimas.
Kaip palengvinti šienligės simptomus?
1. Stebėkite žiedadulkių prognozes internete arba specialiose mobiliose programėlėse. Žinodami, kada žiedadulkių koncentracija yra didžiausia, galite planuoti savo veiklą lauke ir imtis prevencinių priemonių.
2. Laikykitės uždarų langų politikos. Laikykite langus uždarytus, ypač vėjuotą dieną, kai žiedadulkių kiekis ore yra didžiausias. Verčiau naudokite oro kondicionierių su filtru, kuris padeda sumažinti alergenų kiekį patalpose.
3. Naudokite oro valytuvus. Oro valytuvai efektyviai sumažina žiedadulkių, dulkių ir kitų alergenų koncentraciją patalpose.
4. Būdami lauke nešiokite saulės akinius ir kepures. Jeigu oras itin vėjuotas, nešiokite medicininę kaukę. Tai padės apsaugoti akis ir plaukus nuo žiedadulkių.
5. Keiskite drabužius grįžę iš lauko. Tai padės sumažinti žiedadulkių kiekį, kurį įnešate į namus.
6. Dažnai plaukite drabužius ir keiskite patalynę. Žiedadulkės prilimpa prie jūsų drabužių ir patalynės, todėl svarbu juos dažnai skalbti karštu vandeniu.
7. Venkite džiovinti skalbinius lauke. Žiedadulkės gali prilipti prie džiovinamų skalbinių, todėl geriau juos džiovinti viduje.
Saulės alergijos (fotodermatozės) simptomai
Šios ligų grupės požymiai pasireiškia labai įvairiai. Vieni pacientai simptomus pajunta būdami saulėje vos kelias minutes, o kitiems klinikiniai požymiai gali pasireikšti praėjus kelioms dienoms po buvimo saulėje. Taip pat skirtingos fotodermatozės būdingos skirtingo amžiaus asmenims. Daliai pacientų bėrimai atsiranda dėl tiesioginio kontakto su vaistais, cheminėmis medžiagomis, augalais saulės poveikyje. Dalis sisteminių medikamentų gali sukelti fototoksines reakcijas.
Pagrindinis simptomas, kurį pacientai pastebi yra odos bėrimas, kuris atsiranda tose vietose, kurios buvo veikiamos saulės spindulių. Išberti gali papulėmis, mazgeliais, pūslelėmis.
Taip pat gali būti stebimas odos:
Paraudimas;
Pleiskanojimas;
Niežulys;
Deginimo ar dilgčiojimo pojūtis;
Patinimas.
Kaip sumažinti saulės alergijos sukeliamus simptomus?
Jei jūsų alergija saulei nėra ūmi, palaipsniui pratinkite kūną prie saulės. Jau nuo pat šilojo sezono pradžios po truputį ilginkite laiką, kurį praleidžiate lauke, saulės spinduliuose. Tai gali padėti jūsų odai prisitaikyti.
Venkite saulės, kai ji stipriausia, nuo 10 iki 16 val.
Pasitarę su savo šeimos gydytoju, nustokite vartoti vaistus, kurie padidina jautrumą šviesai. Jei vaistų vartojimas neišvengiamas, pasikonsultuokite dėl galimybės pakeisti preparatus alternatyvomis arba venkite tiesioginių saulės spindulių.
Jei Jums diagnozuotas fotokontaktinis dermatitas, nenaudokite medžiagų, kurioms yra įsijautrinimas. Atidžiai skaitykite produktų (tepalų, kremų, ypač kremų nuo saulės bei tepamų vaistų) sudėtį.
Naudokite saulės apsaugos priemones. Kepuraitė, saulės akiniai, vilkėkite lengvų audinių darbužius – puikiai tinka linas, tam, kad nebūtų karšta, vilkint ilgas kelnes ir palaidines ilgomis rankovėmis.
Naudokite kremus su didelio intensyvumo apsauginiais filtrais nuo UV spindulių. Pakartotinai tepkite kremą kas dvi valandas arba dažniau, jei gausiai prakaituojate arba plaukiojate.
Pelėsių sukeliamų alergijų simptomai
Didžiausia pelėsių koncentracija pasiekiama vasarą ir rudenį dėl jiems puikiai tinkamos terpės daugintis – gausu maisto medžiagų kiekio dirvožemyje, tinkama oro temperatūra bei drėgmės lygis. Pelėsio sporos iš lauko į namus patenka oru arba yra pernešamos žmonių bei gyvūnų. Namuose pelėsis geriausiai veši drėgnose, mažai vėdinamose ir tamsiose patalpose, tokiose, kaip vonios kambarys, rūsys, sandėliukai. Vasarnamiuose po žiemos taip pat dažnai sutinkamas pelėsis. Su šiuo alergenu dažnai susitinka ir baseinų lankytojai.
Pelėsio sporos į žmogaus organizmą gali patekti per kvėpavimo takus, virškinimo sistemą ar patekti ant odos, todėl grybeliai, tame tarpe ir pelėsiai, dažniausiai sukelia kvėpavimo takų ir odos alerginės reakcijos simptomus. Tačiau kai kuriems pacientams simptomai gali pasireikšti ne tik odos bėrimais ar įprastais kvėpavimo takų alergijos simptomais, kaip alerginis rinitas, konjunktyvitas, astma, bet ir daug rimtesnėmis bei sudėtingesnėmis alerginėmis kvėpavimo takų ligomis. Todėl pajutus rimtus negalavimus, kaip dusulys, atsikosėjimas krauju, skubiai kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą, kad liga būtų laiku pastebėta ir laiku atlikti reikiami alergijos tyrimai.
Pagrindiniai alergijos pelėsiui požymiai
Sloga;
Užsikimšusi nosis;
Gerklės perštėjimas;
Nosies niežėjimas;
Čiaudulys;
Ašarojimas.
Kaip sumažinti pelėsio sukeliamus alergijos simptomus?
Reguliariai valykite, vėdinkite namus ir naudokite ventiliatorius. Vonios kambaryje nepamirškite įsijungti ventiliatoriaus, o gaminant maistą virtuvėje – garo ištraukėją.
Sumažinkite namuose padidėjusią kondensacinę drėgmę. Tai padaryti gali padėti buities įrenginys – drėgmės rinktuvas.
Ką dar galima padaryti, kad pagerinti savijautą, kamuojant alergijos simptomams?
Jei namuose oras itin sausas – naudokite drėkintuvą. Drėkintuvas padės išlaikyti optimalų drėgmės lygį, kuris sumažins nosies ir gerklės sausumą bei alergijos simptomus.
Skalaukite nosį druskos tirpalu. Druskos tirpalas padės išplauti žiedadulkes ir kitus alergenus iš nosies ertmių.
Gerkite daugiau vandens. Hidracija padeda išlaikyti gleivines drėgnas ir mažina alergijos simptomus.
Naudokite antihistamininius vaistus. Antihistamininiai vaistai padeda sumažinti alergijos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Visada pasitarkite su gydytoju dėl sau tinkamų vaistų pasirinkimo.
Imunoterapija. Jei jūsų alergija yra labai stipri, gydytojas alergologas gali skirti imunoterapiją, kuri padeda sumažinti organizmo reakciją į alergenus.
Kada kreiptis į gydytoją alergologą?
Jei pastebite, kad jūsų alergijos simptomai labai stiprūs arba nepadeda įprastos priemonės, svarbu laiku kreiptis į specialistą, kad alergijų simptomai nesikomplikuotų. Gydytojas alergologas gali atlikti reikiamus tyrimus, nustatyti tikslius alergenus ir parinkti individualiai pritaikytą gydymą.
