Prevencinėms programoms uostamiestyje skiriami milijonai, tačiau nemokamai sveikata patikrinama vienetams. Ligonių kasos dėl aplaidumo bara gydytojus, o šie teisinasi ydinga sistema ir pacientų abejingumu.
Įgyvendinimas buksuoja
Uostamiesčio medikai nesuinteresuoti nemokamai tikrinti gyventojų sveikatos dėl tikimybės sirgti sunkiomis ligomis. Tokia išvada peršasi iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktų duomenų.
Pernai uostamiestyje daugumai prevencinių programų buvo skirta daugiau pinigų nei ankstesniais metais.
„Lėšų gauta daugiau, bet nesugebėta jų pasiimti”, – apgailestavo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vaina.
Į valstybės biudžetą buvo grąžinta beveik 2 mln litų. Pirmieji šių metų mėnesiai parodė, kad prevencinės programos uostamiestyje ir toliau buksuoja – skiriami pinigai nepanaudojami pagal paskirtį.
Kadangi nuo pernai gydymo įstaigoms pinigai už prevencinius patikrinimus skiriami tik už atliktus darbus, šiemet jų sulaukta kur kas mažiau. Finansiškai nenuskriausta liko tik Krūties vėžio prevencinė programa.
Ankstesniais metais gydymo įstaigoms būdavo numatytos konkrečios pinigų sumos. Gydyklų netenkino ši tvarka, tad finansavimo tvarka buvo pakoreguota – pinigai skiriami už suteiktas paslaugas.
R.Vaina atkreipė dėmesį, kad net ši korekcija nepadėjo pagerinti situacijos – profilaktinės gyventojų patikros rezultatai Klaipėdoje negerėja.
Žino, bet neateina
Gydymo įstaigos kasmet planuoja, kiek jų pacientų dalyvaus prevencinėse programose. Kaip parodė pernykštė praktika, planavimas ir realūs rezultatai gerokai skiriasi. Nemokamai sveikatą pasitikrina gerokai mažiau pacientų nei tikimasi.
Pavaduotojas taip pat pastebėjo, kad gydyklos dažniausiai neužsimoja patikrinti didelio skaičiaus pacientų. Jis paminėjo pavyzdį, kad iš 1000 pacientų kai kurios sveikatą planuoja patikrinti vos 20-čiai.
Pastebėta, kad, pavyzdžiui, apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą informuota gerokai daugiau moterų, nei paimta citologinių tepinėlių.
TLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Jankus sutiko, kad dėl šios prevencinės programos specifikos rezultatai gali būti prastesni – patikrinama mažiau moterų.
Tačiau kaip rodo kitų programų įgyvendinimas, fiziologija niekuo dėta.
Liūdna situacija ir dėl prostatos vėžio patikros – apie galimybę nemokamai pasitikrinti pernai informuota per 11 tūkst. vyrų, o pas urologą apsilankė vos keli šimtai.
Ligonių kasų atstovai suabejojo, ar visi vyrai tokie sveiki, kad jiems neprireikė tolesnių tyrimų dėl vėžio tikimybės. Nors neatmesta ir stipriosios lyties atstovų sąmoningumo stoka.
Ignoruoja vaikus
Itin liūdni krūminių dantų silantavimo programos rezultatai – gydymo įstaigos net nesirūpina suteikti šią paslaugą mažiesiems klaipėdiečiams.
Pasak R.Vainos, vaiko danties padengimas silantu nereikalauja daug išlaidų, o gydyti ėduonies pažeistą dantį kainuoja gerokai brangiau.
TLK atstovai dėl vangiai įgyvendinamų nemokamų patikrų iš gydytojų sulaukia įvairių pasiteisinimų. Tačiau neprarandama vilties, kad ledai pajudės ir klaipėdiečiai taip pat pagerins patikrinimų rezultatus.
Tikimasi, kad šiemet širdies ir kraujagyslių prevencinės programos rezultatus pagerins sudaryta sutartis su privačia kardiologine įstaiga, sutikusia išsamiau tirti skundų dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės turinčius pacientus.
Iki šiol klaipėdiečiai, prireikus tokių tyrimų, turėdavo važiuoti į kitus miestus.
Neranda atsakymų
„Neturiu, ką pasakyti, kai Valstybinėje ligonių kasoje ar Sveikatos apsaugos ministerijoje manęs klausia, kodėl Klaipėdoje taip blogai vykdomos prevencinės programos”, – guodėsi TLK direktorius Alfridas Bumblys.
Vadovą šiurpina situacija, kai skirti milijonai metų pabaigoje vėl grąžinami į valstybės biudžetą. Nors tuos pinigus buvo galima panaudoti klaipėdiečių sveikatos patikrinimams.
„Jei profilaktikai skirtus pinigus panaudosime tinkamai, užkirsime kelią rimtoms ligoms”, – pridūrė jis.
Kelerius metus stebėdama, kaip gydymo įstaigos neatsakingai planuoja nemokamus patikrinimus, TLK bandys siekti, kad būtų patikrinama kuo daugiau gyventojų. Tam tikrus įsipareigojimus planuojama įtraukti į sutartis su gydymo įstaigomis.
Prireikus ketinama kreiptis net į miesto politikus, kad šie imtųsi būtinų priemonių dėl situacijos pagerinimo sau pavaldžiose gydymo įstaigose.
Janina Asadauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja:
Kodėl medikai kratosi nemokamų patikrinimų? Gydymo įstaigų nemotyvuoja per mažas įkainis už prevencinių programų įgyvendinimą. Nors visoje Lietuvoje įkainai yra tie patys. Didžiuosiuose miestuose lengviau patekti pas antrinio lygio specialistus, pavyzdžiui, ginekologus. Tad tuos pačius profilaktinius tyrimus jie padaro ir be programos. Kita bėda, kad tiek pas pirminio, tiek pas antrinio lygio specialistus būna didelės eilės. Žmogui, norinčiam dalyvauti prevencinėje programoje, reikia turėti daug laisvo laiko. Ne paskutinėje vietoje ir žmonių sąmoningumas: kol nesergame, tol sveikata nesirūpiname. Kiek anksčiau su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuru paruošėme asmeninius atvirukus klaipėdiečiams, informuodami apie galimybę nemokamai pasitikrinti. Nustebino tai, kad kai kurie apie tai nieko nebuvo girdėję. Nors informacijos, atrodo, pakanka. Bet kol asmeniškai nesikreipi į žmogų, tol jo ši informacija nepasiekia. Prevencinės programos dažniausiai skiriamos darbingo amžiaus žmonėms, kuriems sudėtinga ištrūkti iš darbo. Kodėl kituose miestuose prevencinės programos įgyvendinamos aktyviau nei Klaipėdoje? Gal patys gydytojai aktyviau informuoja savo pacientus. Praėjusios kadencijos miesto politikai taip pat buvo susirūpinę, kodėl uostamiestyje taip vangiai įgyvendinamos šios programos. Gydymo įstaigos teisinasi, kad negali žmonių priversti tikrintis sveikatos. Bet jos galėtų įdėti daugiau pastangų organizuojant šias patikras. Gal tam tikras priėmimo valandas skirti tik profilaktiniams patikrinimams?
Pernai Klaipėdoje prevencinėms programoms skirta – per 4,536 mln. litų, nepanaudota – per 1,800 mln. litų.
Prevencinės programos Lietuvoje
Krūties piktybinių navikų prevencijos programa skiriama moterims nuo 50 iki 69 metų. Joje galima dalyvauti vieną kartą per dvejus metus. Programa vykdoma nuo 2005 m.
Atrankinė moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Galima dalyvauti vieną kartą per trejus metus. Programa vykdoma nuo 2004 m.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Joje galima dalyvauti vieną kartą per metus. Programa vykdoma nuo 2006 m.
Priešinės liaukos vėžio prevencinė programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Joje galima dalyvauti kartą per dvejus metus. Programa vykdoma nuo 2006 m.
Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai.
