Grožio etalonai: maža krūtinė ir persmaugta galva
Tikra tiesa, kad dėl skonio ir grožio ginčytis neverta. Juolab kad ir grožio samprata žmonijos istorijoje taip dažnai keitėsi, kad būtų labai sunku gauti bent apytikslį grožio vidurkį. Tik pasižiūrėk, kokius vyrus ir kokias moteris laikė gražiais pasaulio žmonės įvairiais laikotarpiais.
JOS
Majų moterys savo kūną dažydavo raudonais dažais, į kuriuos įdėdavo labai lipnių ir kvapnių sakų. Po tokios procedūros jos buvo ir pasipuošusios, ir pasikvepinusios. Veido taip pat nepamiršdavo išpiešti spalvomis.
Senovės Egipto grožio idealas buvo liekna, gracinga mergina putniomis lūpomis ir milžiniškomis migdolo formos akimis. Kad vyzdžiai būtų nuolat išsiplėtę ir akys atrodytų spindinčios, į jas lašindavo augalų sultis. Gražiausia akių spalva buvo laikoma žalia, bet tuose kraštuose ji buvo ypač reta. Todėl išradingosios egiptietės akis apvedžiodavo žaliais dažais, pagamintais iš oksidavusio vario. Kad paveikslas būtų visiškai baigtas, žaliai nudažydavo ir rankų bei kojų nagus.
Senovės Kinijoje pati gražiausia moteris buvo mažutė, trapi būtybė su miniatiūrinėmis pėdomis. Nė vienas save gerbiantis kinas nebūtų vedęs moters su bent kiek didesne pėda.
Senovės Graikijoje buvo treniruoto kūno kultas. Todėl dailaus kūno etalonu tapo Afroditė: 164 cm ūgio, 86–69–93 apimčių dama. Gražuolės veidas turėjo būti su tiesia nosimi ir didelėmis akimis.
Senovės Romoje buvo dievinama šviesi oda ir šviesūs plaukai. Būtent romietės pirmosios išmoko balinti plaukus — juos ištrindavo ožkos sviesto ir buko medžio žievės mišiniu ir ilgai būdavo saulėje.
Viduramžiais žemiškas grožis laikytas nuodėmingu. Todėl kūnai buvo slepiami po sunkiais audiniais, o plaukai — po gobtuvais. Idealu laikyta Šventoji Marija — pailgas veidas, milžiniškos akys ir maža burna.
XIII amžiaus pradžioje gimė „gražiosios damos” kultas: moteris lyginama su rože — ji švelni, gležna ir pažeidžiama. Gražiausia krūtinė — maža.
Rokoko epochos pagrindinis akcentas — šukuosena. Tai kirpėjų meno metas. Brangiai kainuojančią puošmeną buvo stengiamasi išsaugoti kiek įmanoma ilgiau — plaukų savaitėmis nešukuodavo ir netrinkdavo. Ispanijos karalienė kartą prisipažino, kad gyvenime prausėsi tik du kartus: kai gimė ir kai tekėjo.
MES
Senovės graikai didelį dėmesį kreipė į proporcijas. Tobulu laikytas toks kūnas, jei nuo viršugalvio iki juosmens būdavo 1/3 vyro ūgio. Užtat apie lytinio organo dydį graikai turėjo labai originalią nuomonę: kuo „instrumentas” trumpesnis, tuo esą jis produktyvesnis.
Senovės Romoje vyrams svarbiausia buvo didinga veido išraiška. Idealiai graži — kumpa nosis. Ne tokia lygi ir tiesi kaip graikų, bet ir ne per daug „kuprota”. Net buvo atliekamos nosies formos tobulinimo plastinės operacijos.
Afrikos gentyse grožio simbolis buvo didžiulė varpa. Kuo ji įspūdingesnė, tuo galingesnis jos šeimininkas. Geriausia — milžiniška ir išdidžiai kyburiuojanti. Zulusai nešiojo falokriptus — specialius dėklus, pridengiančius jų varpas. Pasirodyti be tokio dėklo žmonėse — baisiai nepadoru.
Kinijos viduramžiais vietiniai gyventojai labai savotiškai suprato, kas yra „gražus vyras”: jis privalėjo turėti ne tik didelį, tvirtą „nefrito iešmą”, bet ir atsikišusį pilvą. Pilvas, kiek panašus į alaus mėgėjų, buvo laikomas pritekliaus ir galios simboliu. Negana to, būtinas vyrų atributas — ilgi plaukai, kuriuos jie pindavo į juokingas kaseles.
Stepių draugai (kalmukai ir kitos klajoklių tautos) tikru vyru laikė tą, kuris gerai laikosi balne. Todėl vyrų kojos turėjo būti kreivos. O kreivindavo jas specialios formos lopšiuose…
Senovės Indijoje buvo keletas vyro grožio idealų, bet svarbiausia buvo lieknas liemuo. Kariai — kšatrijai — buvo vaizduojami su didele galva, raumeningomis rankomis ir galinga krūtine.
Naujosios Zelandijos aborigenai manė, kad gražiausia yra priplota nosis ir ilgas lyties organas. Vado varpa turi būti ilga, o kovos metu — būtina erekcija. Tai — pergalės sąlyga.
Inkams apvali galva — tikras nesusipratimas, nes graži galva turi būti persmaugta, panaši į aštuonetuką. Todėl inkai berniukams vaikystėje prie galvos rišdavo specialias lenteles.
