Medikai rekomenduoja žmonėms nerizikuoti ir skiepytis nuo gripo, tačiau šios nuomonės prievarta neperša.
Gripu kasmet serga 5–10 proc. šalies gyventojų, jis dažnai sukelia epidemijas. Šiuo metu visoje Lietuvoje galima pasiskiepyti nuo artėjančio gripo, tačiau žmonės to daryti neskuba, šiuo klausimu yra labai prieštaringų nuomonių.
Geras efektas
Bet kokiu oru laukuose dirbančiam augalininkystės konsultantui Juozui Isodai skiepai nuo gripo tapo išsigelbėjimu – jau penkerius metus padėjo išvengti peršalimo ligų.
„Dažnai sloguodavau, kosėdavau, o per gripo epidemiją sirgdavau stipriai”, – sakė jau penkerius metus reguliariai nuo gripo pasiskiepijantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Marijampolės biuro augalininkystės konsultantas. Jam net tekdavo perkelti mokomuosius seminarus žemdirbiams, nes užkimęs kelias dienas neiškalbėdavo, skaudėdavo ir galvą.
J.Isodą laukuose dažnokai perpučia vėjas, užklumpa ir lietus, žiemą – sniegas bei lijundra. Vyriškis neslėpė, kad grįžęs iš darbo kartais pasiligodavo ne tik pats, bet užkrėsdavo ir visą šeimyną.
„Skiepijamės dabar jau visa šeima. Dažniausia net ne patys vykstame į polikliniką, o paprašome, kad atvažiuotų iš ambulatorijos paskiepyti į namus”, – džiaugėsi konsultantas.
Isodai nelaukia, kol susirgs, ir skiepijasi kiekvieną rudenį. Sako, kad tada net peršalus nebūna nosį užgulančios slogos, pereinančios į varginantį gerklės užkimimą.
J.Isoda teigia prikalbinęs kasmet skiepytis nuo gripo ir savo bendradarbes, kurios dalį dienos, kaip ir jis, praleidžia laukuose. Dabar, anot J.Isodos, jų tarnybos darbuotojų ligos neišguldo į lovas, jie serga kur kas lengviau ir trumpiau.
Skirtingi požiūriai
Marijampoliečių medikų Vladislovo ir Daivos Greičių nuomonės dėl skiepų naudos nesutampa. Pasak šeimos gydytojo V.Greičiaus, jo žmona, nuolat skubanti ir dirbanti ligoninės stacionare, yra kiek konservatyvesnių pažiūrų, nelabai tiki skiepų galia, todėl negaišta laiko ir nesiskiepija. Tuo tarpu jis pats tą daro kasmet, nes medikams šie skiepai yra nemokami.
„Jei pasiskiepiju, daug mažiau sergu. Nereikia praleisti darbo ir gulėti lovoje. Vieną žiemą, kai rudenį nepasiskiepijau, teko išgerti dvi pakuotes antibiotikų, nes liga buvo beveik pasiekusi plaučių uždegimą”, – pasakojo V.Greičius.
Šeimos gydytojas pastebėjo, kad jo pacientai noriai skiepijasi, kol yra nemokamų vakcinų, o kai reikia mokėti apie 26 litus – gerai pagalvoja. Tada besiskiepijančių iš karto labai sumažėja.
V.Greičius rūpinasi ir Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo globos namų senelių sveikata. Šiems vakcina priklauso nemokamai. „Skiepai tikrai nepavojingi senelių sveikatai. Net rekomenduojama skiepytis tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, onkologiniams ligoniams. Tik reikia, kad skiepijantis žmogus nekarščiuotų. Po skiepų imunitetas susidaro maždaug per 3–4 savaites. Dabar jau pats laikas skiepytis. Pastebėjau, kad po skiepų globos namų seneliai žiemą daug mažiau sirgo”, – sakė medikas.
Niekas negali garantuoti
Marijampolės PSPC suaugusiųjų poliklinikos vedėja Valentina Gataveckienė prisipažino, kad savo artimuosius – mamą ir dukrą ragina pasiskiepyti, bet pati to nedaro. Paprašyta išsakyti ne tik pačios, bet ir atsisakančiųjų skiepytis motyvus, V.Gataveckienė teigė, kad niekas negali 100 procentų garantuoti, kad vakcina bus veiksminga. „Kai netiki vakcina – neplūsta ir skiepytis”, – pastebėjo ji.
„Pediatrai pastebi, kad pasiskiepijusieji daug mažiau arba lengviau serga peršalimo ligomis. Man pačiai atrodo, kad kiekvieną dieną kontaktuojant su ligoniais, turi atsirasti natūralus imunitetas. Tikiu savo organizmo galiomis, todėl nesiskiepiju”, – aiškino 44 metų poliklinikos vedėja.
V.Gataveckienės duomenimis, nemokamos vakcinos šiemet poliklinika gavo nedaug. Norintiesiems skiepytis vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikų poliklinikos pacientams teko 400 dozių nemokamos vakcinos. Buvo prašyta 600 dozių.
Ar verta skiepytis?
Loreta Radzevičienė, Marijampolės apskrities visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja:
Marijampolės apskrityje 2007 metais užregistruota 2314 gripo atvejų, 2008 metų sausio–kovo mėnesiais – 1107 gripo atvejai.
Gripas – viena dažniausiai epidemijas sukeliančių ligų, pavojingas dėl galimų komplikacijų – plaučių, vidurinės ausies, širdies raumens uždegimo. Šios komplikacijos ypač pavojingos vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, – skiepai.
Jau antrus metus Lietuvoje rizikos grupės asmenims, vyresniems nei 65 metų, sergantiems lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo amžiaus (tarp jų ir vaikams), gyvenantiems socialinėse ir slaugos įstaigose, skiepai perkami iš valstybės biudžeto. Marijampolės apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigoms šiemet pristatyta 7,7 tūkst. gripo vakcinos dozių, maždaug 75 proc. jų poreikio.
Pasiskiepyti rekomenduojama slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių, globos institucijų pacientams, šių įstaigų darbuotojams, taip pat asmenims, sulaukusiems 65 metų ir vyresniems, sergantiems lėtinėmis širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, nėščioms moterims. Skiepyti reikėtų ir sveikatos problemų turinčius kūdikius nuo šešių mėnesių amžiaus. Nevengti vakcinos turėtų ir kūdikių iki 6 mėn. tėvai, kiti šeimos nariai, tie, kas darbe susiduria su daug žmonių – mokytojai, pardavėjai, visuomeninio transporto vairuotojai.
