Gripo virusas plinta oro lašiniu būdu: nosiaryklėje virusai gyvybingi 5-7 dienas, o kosint ir čiaudint, jie patenka į aplinką, todėl įkvėpus užteršto oro ar dulkių gripu galima užsikrėsti ir nuo sunkiai sergančio, ir nuo lengvai negaluojančio žmogaus. Patekę į organizmą gripo virusai pažeidžia didelį kvėpavimo takų plotą, prasiskverbia į kraują ir smarkiai apnuodija organizmą.
Skaičiai:
* statistikos duomenimis, nuo gripo, o daugiausia nuo jo sukeltų komplikacijų miršta vienas iš 2000 susirgusiųjų.
* Net 35 proc. sudaro vaikų iki 2 metų amžiaus mirtys – taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikų imuninė sistema nesugeba pasipriešinti gripo virusui, su kuriuo dar nebuvo susidūrusi.
* Lietuvoje kasmet nuo gripo bei jo komplikacijų miršta 3-5 ligoniai.
Virusų išskiriamos nuodingos medžiagos pakenkia įvairius audinius ir organus, sukelia raumenų skausmus, šaltkrėtį, karščiavimą. Į kvėpavimo takų gleivinę patekę virusai sukuria palankias sąlygas daugintis ten esančioms bakterijoms, kurios įprastomis sąlygomis ligos nesukeltų. Ligos pradžioje buvęs virusinis kvėpavimo takų uždegimas gali komplikuotis į bakterinę infekciją. Gripo virusai labai susilpnina imunitetą, todėl po gripo organizmas labai sunkiai atsistato.
Verta žinoti:
* susirgus būtina gulėti lovoje, kol nenukrito temperatūra ir dar vieną dvi dienas temperatūrai nukritus,
* bent savaitę nuo gripo pradžios niekur neiti iš namų, nes taip galima apsaugoti ne tik save, bet ir kitus,
* gerti daug skysčių, nes taip organizmas greičiau “išplaus” nuodus,
* be gydytojo leidimo negerti antibiotikų, nes jie virusų neveikia, o užmuša tik bakterijas,
* gydytojo paskirtus vaistus reikia gerti tiksliai taip, kaip jis nurodė,
* vartoti organizmą stiprinančių vitaminų ir mineralų.
Dažniausios gripo komplikacijos
Plaučių uždegimas –
apsirgus pažeidžiama daug smulkių plaučių skiltelių, dėl to juose atsiranda daug uždegimo židinių. Pradžioje uždegimas būna virusinis, todėl jo nepavyksta slopinti antibiotikais.
Širdies raumens uždegimas –
gali prasidėti per patį gripo įkarštį arba praėjus po jo keletui savaičių, kai žmogus jau mano esąs pasveikęs. Uždegimo paveiktas raumuo nusilpsta ir tuomet sutrinka širdies darbas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas.
Meningitas –
gali pažeisti galvos bei nugaros smegenų dangalus ir pačias smegenis. Po šios ligos galima apkursti, apakti, atsirasti silpnaprotystės požymių.
Sinusitas –
persirgus gripu sinusitas būna ypač sunkus, nes nuolat kamuoja galvos skausmai, sutrinka uoslė, kuri dėl pernelyg išvešėjusios nosies gleivinės gali visiškai ir neatsikurti.
Lėtinių ligų paūmėjimas –
po gripo gali paūmėti lėtinės ligos: bronchų astma, tuberkuliozė, cukrinis diabetas, širdies bei kraujagyslių ligos ir kitos.
Mitas:
turintiems stiprų imunitetą – gripas nebaisus.
Tiesa:
yra žmonių, kurie beveik niekuomet neserga gripu dėl vadinamojo genetinio atsparumo. Galima iš viso niekuo nesirgti ir niekada nepersišaldyti, bet tai nereiškia, jog prasidėjus gripo epidemijai, pavyks išvengti užkrato.
Mitas:
gripą reikia gydyti antibiotikais.
Tiesa:
gripą sukelia virusai, o antibiotikai naikina tik bakterijas. Gydant gripą antibiotikais, laukiamo rezultato nebus, nes ligos sukėlėjai virusai jiems visiškai “abejingi”. Todėl sergant gripu jų vartoti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai šalia gripo prisideda antrinė bakterinė infekcija ir temperatūra po kelių dienų ne tik nekrinta, bet pradeda kilti, o karštį malšinantys vaistai neveikia arba jie turi tik trumpalaikį poveikį. Tokiu atveju tik gydytojas gali skirti reikiamus antibiotikus.
Mitas:
pakilusią temperatūrą būtina tučtuojau numušti.
Tiesa:
apsauginė organizmo reakcija – aukšta temperatūra. Ji naikina ligos sukėlėjus ir sukuria jiems nepalankias gyvavimo sąlygas. Todėl kol ji nepakilo aukščiau 38 0C, temperatūros mažinti nereikėtų. Jei dažniau plaka širdis, maudžia raumenis, sąnarius, temperatūrą mažinkite, bet ne žemiau 37,5 – 37,60C.
Mitas:
prasidėjus gripo epidemijai skiepytis nebereikia.
Tiesa:
nespėjus pasiskiepyti iki epidemijos, jos metu skiepytis reikėtų itin efektyvia inaktyvuota vakcina, kurios efektas pasireiškia labai greitai ir jau po kelių dienų tikimybė užsikrėsti sumažėja beveik du kartus.
Mitas:
vitaminai gelbėja nuo gripo.
Tiesa:
vitaminai – puiku, tačiau nuo gripo tikrai neišgelbės.
Aktorė Asta Baukutė nebijo šalto dušo
– Pagrindinis vaistas nuo peršalimo man – šaltas dušas. Jau daug metų kiekvieną rytą nusipraususi nepamirštu kelių minučių pastovėti po ledinio vandens dušu. Tiesa, kol maitinu mažiuką, nelabai galiu to daryti, bet tik baigusi maitinti, net neabejoju, kad grįšiu prie senojo įpročio. Mano vaikai šalto dušo nemėgsta, o aš jų ir neverčiu. Pakanka, kad jie mato mane taip elgiantis. Gal, kai užaugs, ir jiems tai patiks.
Norėdami išvengti peršalimo, visa šeimyna valgome lašinukus su česnaku ir geriam čiobrelių arbatą. Praėjusią žiemą nesirgom, o kaip bus šiemet – dar nežinau. Bet vaikai iš kieme esančio baseino neišlindo visą vasarą, net ir vėjuotomis dienomis ten turškėsi. Manau, kad užsigrūdino. Ir dar – per daug stipriai jų neprivelku išleisdama į lauką – vis viena juda kaip vijurkai.
O šiaip aš nesu vaistų mėgėja – pirmenybę visuomet atiduodu liaudiškom priemonėm. Ir tik kai jos negelbėja, jau visai kritiniu atveju, geriu medikamentus.
