Nepaisant to, kad apie gripą rašė dar senų senovėje, manoma, jog tikroji gripo istorija prasidėjo 1889 metais, kai buvo aprašyta pirmoji infekcijos epidemija. Pirmąjį rimtą smūgį gripas smogė 1918 metais, kada prasidėjo globalinė gripo epidemija (pavadinta pandemija), liūdnai pagarsėjusi „Ispankos” vardu. Per ketverius siautėjimo metus pandemija nusinešė daugiau nei 20 milijonų gyvybių. Tą kartą gripu persirgo per 500 milijonų žmonių.
Gripą daugelis painioja su paprasčiausiu peršalimu ir rimtai nesigydo, manydami, jog negalavimas praeis savaime. Abu susirgimai, o ypač gripas, dažnos šaltojo metų laiko ligos, kuriomis serga įvairaus amžiaus žmonės. Vyresnieji gripu gali susirgti nusilpus jų imuninei sistemai, o mažieji – nes jų imuninė sistema dar iki galo nesusiformavusi.
Užsikrėtus gripu, po poros inkubacinio periodo dienų pakyla labai aukšta, kartais net iki 40 C, kūno temperatūra, kuri dažniausiai ir išskiria gripą iš kitų ūminių virusinių ligų. Jei toks karščiavimas trunka ilgiau nei 3-4 dienas, gali prasidėti komplikacijos, tokios kaip šaltkrėtis, sloga, gerklės perštėjimas ir skausmas, sausas, kartais lojantis kosulys, išsilaikantis iki poros savaičių, bendras silpnumas, raumenų ir sąnarių „laužymas” bei kitos.
Netinkamai gydoma ar „pro pirštus leidžiama” liga gali sukelti ir tokių itin pavojingų komplikacijų, kaip virusinę pneumoniją, virusinį encefalitą, meningitą, širdies raumens uždegimą, virusinį žarnyno uždegimą, virusinį akių uždegimą.
Pajutus pirmuosius gripo požymius šalia gydytojo skirtų medikamentų reikėtų stengtis vartoti natūralų homeopatinį preparatą „Oscillococcinum”, kuris yra efektyvus ir tinka vaikams, nėščiosioms bei sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms.
