REXSAN

Greitoji pagalba: 03 ar 112?

Be besikeičiančio greitosios medicinos pagalbos iškvietimo telefono numerio, šios tarnybos darbe yra ir daugiau naujovių. Apie tai – pokalbis su Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriumi gydytoju Nerijumi Mikelioniu.

– Kiek kartų vidutiniškai per dieną skamba Kauno greitosios pagalbos stoties telefonas, kai šaukiamasi skubios pagalbos?

– Šiuo metu registruojama nuo 300 iki 370 iškvietimų per parą.

– Šiuo metu Lietuvoje greitąją medicinos pagalbą galima išsikviesti bendrosios pagalbos telefonu 112 ir senuoju įprastu 03. Ar tai nesukelia painiavos, ar stotis greitai gauna peradresuotą kvietimą?

– Greitajai medicinos pagalbai iškviesti per Bendrosios pagalbos centrą, kurio telefono numeris – 112, ilgainiui alternatyvų neliks ir mūsų šalyje. Tik laiko klausimas, kada jis visiškai pakeis senąjį 03 numerį. Vienas mūsų uždavinių – suteikti pagalbą ne tik staiga susirgus, bet ir įvykus nelaimei, o tokiais atvejais dažnai reikalinga dar ir gelbėtojų ar policijos pagalba. Taigi, skambinant bendrosios pagalbos telefonu,  galima sutaupyti labai daug reikalingo nelaimės atveju laiko.

Be to, Bendrosios pagalbos centro techninės galimybės bus daug didesnės negu vien tik greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės. Žinoma, tai yra ateities planai, tačiau jau šiandien vyksta glaudus bendradarbiavimas: pagalbos prašymai iš Bendrosios pagalbos centro mūsų dispečerinei perduodami telefonu nedelsiant, didelių problemų bendradarbiaujant neiškyla, o naudos yra daug. Pavyzdžiui, centras stengiasi peradresuoti mums tik tuos skambučius, kai iš tiesų reikalinga medicinos pagalba. Nufiltruojamos vadinamosios šiukšlės, kai greitoji pagalba kviečiama piktavališkai arba kvailai juokaujant.

Įdiegus skaitmenines technologijas Bendrosios pagalbos centras ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba turės galimybę dirbti tiesioginiu režimu, visą informaciją iš centro tą pačią akimirką gaus ne tik greitosios pagalbos stoties dispečerinė, bet ir automobiliuose budintys medikai. Ši sistema bus pradėta diegti jau šiemet.

– Laukiant laikas visuomet prailgsta. Per kiek laiko galima tikėtis skubios pagalbos?

– Darbas organizuojamas remiantis praėjusių metų pabaigoje išleistu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pagal jį kvietimai skirstomi į keturias kategorijas. Pirmoji – skubūs kvietimai, įvykus nelaimingiems atsitikimams, kai atvykstama ne vėliau kaip per 15 min. Antroji kategorija – atidedami kvietimai, kai paciento būklė nėra pavojinga gyvybei. Į šiuos iškvietimus, kai yra laisvų brigadų, išvykstama nedelsiant, bet pagalba gali būti suteikta per dvigubai ilgesnį laiką – 30 min.

Dar dvi kategorijos – peradresuojami kitoms institucijoms ir patariamieji iškvietimai, kai medikų brigada nesiunčiama.

Vadinasi, ne visais atvejais galima tikėtis greitosios medicinos pagalbos? Neretai sergantiesiems hipertonija ar gripu ir karščiuojantiesiems patariama kreiptis į šeimos gydytoją.

– Bet kokiu atveju kvietimą įvertins dispečeris. Esant reikalui, jis išsiųs greitosios pagalbos brigadą arba nukreips ligonį į gydymo įstaigą. Prieš skambinant į greitosios pagalbos stotį, pagal savo galimybes reikia įvertinti sveikatos būklę. Suprantama, tai ne visi gali padaryti profesionaliai, bet reikia suvokti, kad greitoji pagalba teikiama įvykus nelaimingam atsitikimui, kai kyla grėsmė gyvybei, ūmiai susirgus. Kitais atvejais ligonius aptarnauja šeimos medicinos centrai, poliklinikos. Šios įstaigos yra sudariusios sutartis su ligoninėmis ir ligoniai gali kreiptis į jų priėmimo-skubios pagalbos skyrių šeimos gydytojo nedarbo arba švenčių dienomis. Ši nuostata įtvirtinta praėjusių metų gruodį išleistu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Juo nurodoma, kad būtinoji pagalba skubios pagalbos skyriuose privalo būti suteikta.

– Tai gal geriau į ligoninės skubios pagalbos skyrių važiuoti patiems, užuot kvietus greitąją pagalbą?

– Esant sunkiai būklei, patyrus traumą, ligonį saugiau transportuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliu.

– Kodėl tiek daug klausimų pateikia stoties darbuotojai, užuot skubėję pas ligonį? Kam reikalingas klausimas: kas kviečia?

– Dispečerinės darbuotojai užduoda tuos klausimus, kurių reikia situacijai įvertinti ir priskirti kvietimą vienai iš keturių kategorijų. Be to, būtini ir kiti skambinančiojo duomenys, pavyzdžiui, telefono numeris ir vardas bei pavardė. Būna situacijų, kai apimtas streso skambinantysis ne visai tiksliai nurodo įvykio vietą ir kitas aplinkybes, todėl dispečeris jam skambina ir tikslina reikalingus duomenis.

– Kaip vertinami neblaivių asmenų pagalbos prašymai?

– Jei neblaivus asmuo sugeba įvardyti kvietimo priežastį, nurodyti adresą, išvykstama nedelsiant. Neblaivūs asmenys priskiriami didesnio traumatizmo ir smurto rizikos grupei.

– Ką daryti, jei ligonis gyvena penktame aukšte, negali paeiti, o jį reikia nunešti į automobilį? Greitosios medikai siūlo į pagalbą kviestis kaimynus, bet ką daryti, jei jų nėra namie, o brangi kiekviena minutė?

– Tai kompleksinė problema. Didžioji dauguma daugiabučių namų suprojektuoti visai neatsižvelgus į tai, kad į liftą turėtų tilpti neštuvai ant ratų. Greitosios pagalbos brigadose dirba du, daugiausia trys darbuotojai, todėl kartais tenka prašyti artimųjų, kad padėtų nunešti ligonį į automobilį. Dažniausiai artimieji ar kaimynai reaguoja geranoriškai. Nesant galimybių pasitelkti jų pagalbą, iš stoties siunčiame papildomų  pajėgų. Išimtiniais atvejais, kai labai sunkus ligonis ar yra kitokių problemų, prašome ugniagesių gelbėtojų pagalbos. Jie neatsisako padėti ir už tai jiems nuoširdžiai dėkojame.

– Kodėl greitosios pagalbos medikai nenori vežti ligonio į jo pageidaujamą gydymo įstaigą? Prašant vežti į Kauno klinikas, medikai klausia ligonių, ar jie susitarę, kad ten juos tikrai priims.

– Jei ligoniui reikalinga būtinoji pagalba, jis turi būti vežamas į artimiausios ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Kaune, kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, gydymo įstaigos yra specializuotos. Pavyzdžiui, infekcinėmis ligomis sergantieji vežami į Kauno miesto ligoninę, patyrusieji galvos traumas – į Kauno klinikas. Mūsų darbuotojai puikiai žino šią sistemą, todėl ir rekomenduoja pacientui tą gydymo įstaigą, kurioje bus suteiktos reikalingos paslaugos. Dažnai stebina kai kurių pacientų noras būtinai patekti į Kauno klinikas, nors mes puikiai suprantame, kad jie bus persiųsti į kitas miesto gydymo įstaigas, o pervežimo našta kris ant mūsų pečių. Taigi  vertėtų įsiklausyti į greitosios pagalbos darbuotojų patarimus. Kita vertus, jeigu pacientas turėjo laiko susitarti, kad jį priims būtent jo pageidaujama gydymo įstaiga, kyla klausimas, kam reikėjo kviesti greitąją? Gal buvo daug paprasčiau nuvykti į gydymo įstaigą pačiam?

– Pasitaiko, kad ligoniai, greitosios pagalbos medikų nuvežti į ligoninę, po apžiūros priėmimo skyriuje išleidžiami namo. Neretai jie būna be viršutinių drabužių, batų, neturi pinigų taksi grįžti namo. Ką jiems patartumėte?

– Norėčiau ypač pabrėžti vieną pagrindinių mūsų darbo principų: greitosios pagalbos medikai ne gydo, o suteikia pagalbą savo kompetencijos ribose ir kuo skubiau gabena pacientą į priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Mūsų medikai nenustato galutinės diagnozės, neskiria tolesnio gydymo ir nesprendžia stacionarizavimo klausimų. Tai daro ligoninių darbuotojai, tam skirta diagnostikos, laboratorinė ir kitokia aparatūra. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojai, ištyrę pacientą, nusprendžia, ar reikia jį guldyti į ligoninę.

Mūsų medikai, prieš veždami ligonį į gydymo įstaigą, turi perspėti, kad jis turėtų viršutinius drabužius, batus, asmens dokumentus, pinigų kelionei namo, jei tuo nepasirūpins artimieji.

– Pasitaiko, kad greitosios pagalbos medikų į ligoninę nuvežti ligoniai pervežami į kitą. Ligoniai dėl to jaučiasi stumdomi. Kaip tai vertinate?

– Pacientai iš vienos gydymo įstaigos į kitą gali būti pervežami diagnostinėms, gydomosioms procedūroms atlikti, jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės. Indikacijas suderina siunčiančioji ir priimančioji įstaigos. Ligonių priėmimo skyriai turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti šiuos klausimus tarpusavyje. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinių gydymo įstaigų priėmimo-skubios pagalbos skyriui yra įtvirtinta nuostata, kad atvykusiam ar atvežtam pacientui turi būti nustatyta preliminari diagnozė, o jei įmanoma – ir galutinė. Jei įstaiga neteikia paslaugų, reikalingų pacientui, priėmimo-skubios pagalbos gydytojas, suderinęs telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, organizuoja paciento gabenimą į kitą gydymo įstaigą, kur tos paslaugos teikiamos. Jis atsako ir už paciento būklės bei transportabilumo įvertinimą.

– Už kokias greitosios pagalbos paslaugas reikia mokėti ir kiek? Ar galima išsikviesti greitąją medicinos pagalbą pervežti ligonį iš ligoninės į reabilitacijos įstaigą ar namus ir ar ši paslauga teikiama nemokamai?

– Už ligonių pervežimą jų ar jų artimųjų prašymu, jei tai nėra būtina dėl sveikatos būklės, pacientas moka savo lėšomis. Yra patvirtintas valandinis įkainis. Ligoniai pervežami nemokamai, kai jie turi gydytojo siuntimą ir jiems kelionėje reikia teikti medicinos pagalbą.

Iškvietimai skirstomi

Skubūs – įvykus nelaimingam atsitikimui, įvairių nelaimių, katastrofų atvejais, susirgus. Pagal juos išvykstama nedelsiant, pagalbą siekiama suteikti ne vėliau kaip per 15 min.

Atidedamieji – tai kvietimai pervežti ligonį iš vienos gydymo įstaigos į kitą arba paūmėjus lėtinei ligai, kai paciento būklė nėra pavojinga gyvybei. Jei yra laisvų brigadų, išvykstama neatidėliojant, pagalba suteikiama 30 min. laikotarpiu.

Peradresuojamieji – dėl išsakomų nusiskundimų gali būti kreipiamasi į kitas gydymo įstaigas ar net institucijas, todėl perduodami poliklinikoms, šeimos medicinos centrams.

Patariamieji – skambinantis asmuo pageidauja patarimo telefonu.

Mokamos paslaugos

Greitosios medicinos pagalbos 1 val. paslaugos, suteiktos pažangaus ir pradinio gyvybės palaikymo brigados B ar C tipo automobiliais, kaina – 74,08 lito, nuvažiuoto 1 km kaina už Kauno miesto ribų – 1,42 lito.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE