Dėl ankstyvos diagnostikos ilgėja žmonių amžius. Apie tai, kaip veikia naujos kartos „Siemens” (Vokietija) kompiuterinis tomografas, padedantis gydytojams labai anksti nustatyti pačias sunkiausias ligas, kalbamės su Vilniuje esančio Medicinos diagnostikos centro Radiologijos centro vadove gydytojaradiologe Aida Steponėniene.
– Šį rudenį jūsų centras įsigijo kompiuterinį tomografą „Somatom Defi nition AS+”, jūs pradėjote dirbti naujos kartos diagnostikos aparatu. Kuo šis aparatas geresnis už tuos, su kuriais dirbote anksčiau?
– Naujasis kompiuterinis tomografas yra vienintelis 128 sluoksnių kompiuterinis tomografas Lietuvoje. Juo galima atlikti daugelį kardiologinių, neurologinių, onkologinių tyrimų – nuo įprastinių iki pačių sudėtingiausių. Naujasis kompiuterinis tomografas dirba ypač greitai. Apšvita net 68 proc. mažesnė, palyginti su kitais kompiuteriniais tomografais. Šiuo aparatu galima greitai ištirti vaikus, sunkias traumas patyrusius žmones. Įtariant daugybinius kūno sužalojimus ar esant kritinei būklei, kai gyvybiškai svarbus laikas, 2 m ūgio pacientas nuo galvos iki kojų gali būti ištirtas per 10 sekundžių. Naujuoju kompiuteriniu tomografu galime patikimai ištirti net labai nutukusius pacientus, o tai ankščiau buvo neįmanoma.
– Kiek laiko trunka pats tyrimas?
– Tai labai priklauso nuo to, koks tyrimas atliekamas. Įprastiniai galvos, stuburo tyrimai trunka labai trumpai – iki 10 minučių. Vos keliomis minutėmis ilgiau trunka širdies ištyrimas. Tyrimai, kurių metu naudojama kontrastinė medžiaga, pavyzdžiui, pilvo, trunka iki pusvalandžio.
– Ar kompiuterinis tomografas padeda pamatyti mūsų kraujagyslių būklę?
– Taip, turime specialią Cardio programą, kuria atliekame neintervencinius širdies vainikinių arterijų tyrimus. Nustatome kalcio kiekį širdies vainikinėse arterijose, įvertiname aterosklerozės sukeltus pakitimus. Vainikinėse arterijose rastas kalcis tiesiogiai susijęs su širdies ligų išsivystymo rizika per ateinančius 3–5 metus – tai labai svarbus prognozės veiksnys Naujuoju aparatu taip pat tiriame stambiausią organizmo arteriją – aortą, galvos smegenų, inkstų kraujagysles. Rezultatai būna tikslesni ir kokybiškesni.
– Kokias dar ligas galite nustatyti naujuoju kompiuteriu?
– Norėčiau išskirti virtualiąją kolonoskopiją. Išangės kraujavimas, galimi gaubtinės žarnos įdrėskimai dažnai atgraso žmones nuo įprastinio kolonoskopijos tyrimo. Virtualioji kolonoskopija – įprastinio tyrimo alternatyva. Kompiuteriniu tomografu išgaunami detalūs 3D tiesiosios ir gaubtinės žarnos vaizdai, kuriuose matyti polipai ir kitos patologijos. Šis tyrimas turi daugybę pranašumų. Nereikalinga invazija, todėl pacientas netraumuojamas. Tiriant netaikoma narkozė, todėl išvengiama su ja susijusios rizikos, o jau ištirtam pacientui nereikalingas pagalbininkas. Nėra rizikos, kad bus įdrėksta gaubtinė žarna ar po jo kraujuos išangė. Virtualioji kolonoskopija atliekama, kai dėl žarnos susiaurėjimo ar kitos kliūties, pavyzdžiui, didelio auglio, negalima atlikti tradicinės. Ją rekomenduojama atlikti nusilpusiems, sergantiems, senyviems pacientams, dėl fi zinės būklės sunkiai toleruojantiems tradicinę kolonoskopiją. Prieš atliekant virtualiąją kolonoskopiją būtina išvalyti žarnyną. Šiam tyrimui rengiamasi analogiškai, kaip ir tradiciniam. Taip pat naujuoju kompiuteriniu tomografu galime nustatyti kaulų tankį, osteoporozės grėsmę. Yra programa, kuri padeda parengti pacientus dantų implantacijai. Šis tyrimas labai trumpas, o gautą medžiagą įrašome pacientui į kompaktinį diską. Vėliau stomatologai planuoja operacijas. Atliekami ir visi kiti tyrimai – galvos smegenų, krūtinės ląstos, pilvo, dubens organų, galūnių.
– Dėl kokių ligų dažniausiai į jus kreipiasi žmonės?
– Dėl galvos smegenų ir stuburo ligų. Populiariausios – osteochondrozė, tarpslankstelinių diskų patologija. Daugiausia žmonių ateina gydytojų neurologų siunčiami. Juk jeigu skauda galvą, žmogus kreipiasi į gydytoją neurologą. Tada gydytojas siunčia ištirti.
– Žmonėms būdinga klysti. Ar suklysta ir aparatai?
– Aparatas negali dirbti be žmogaus. Šiam darbui reikia turėti daug patirties. Tik tuomet gali teisingai įvertinti kompiuteryje rodomus vaizdus.
– Ar būna tokių pacientų, kurie atėję paprašytų: „Ištirkite mane visą”?
– Dabar tokių pasitaiko labai retai, dažniausiai žmonės ateina su gydytojų siuntimais ir žinodami, kokią bėdą turi. Tik gydytojas gali nuspręsti, ar tyrimas būtinas, kokią įrangą, kokį tyrimo metodą tikslinga naudoti, kad pacientas būtų kuo mažiau apšvitintas, o duomenų pakaktų diagnozei nustatyti.
– Kiek kainuoja ligų diagnostika tokiu moderniu aparatu?
– Asmenims, turintiems gydytojo siuntimą ir apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, bazinę tyrimų kainos dalį kompensuoja teritorinės ligonių kasos. Su visais kompiuteriniu tomografu atliekamais tyrimais ir jų kainomis galima susipažinti Medicinos diagnostikos centro tinklalapyje ar paskambinus į registratūrą.
