REXSAN

Gimnazijos vadovė: „Šeimoje vykstančios krizės paliečia kiekvieną vaiką“

Laimingi vaikai – didžiausias įkvėpimas tėvams ir visai visuomenei, tačiau jų laimės pojūtis  priklauso nuo daugelio dalykų, vienas pagrindinių – tėvų tarpusavio santykių kokybė ir darna. Vaikų ugdymas yra nuolatinis procesas, kuris prasideda nuo vaiko gimimo akimirkos ir tęsiasi tol, kol vaikas išeina į savarankišką gyvenimą. Šeima yra pagrindinė aplinka, kurioje vaikas ugdomas, o formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigos gali ir turi būti tik pagalba šeimai. Šeima turi padėti vaikui suvokti prigimtines ir nekintamas žmogiškąsias vertybes, taip sudarant pamatą savarankiškam suaugusio žmogaus gyvenimui.

Apie vaikų ir tėvų santykius kalbamės su Šeimų universiteto pagalbininke – Vytauto Didžiojo gimnazijos direktore Danute Puchovičiene.

Direktore, Jūs kasdien susiduriate su realiomis tėvų – vaikų bendravimo problemomis. Sakykite, kokios yra pagrindinės šių problemų atsiradimo priežastys?

Šeimoje įvykstančios krizės paliečia kiekvieną vaiką. Kaip didžiausią blogybę vaikui įvardyčiau tėvų skyrybas. Nesvarbu, kokio amžiaus atžala būtų, tai stipriai paveikia vaiką psichologiškai. Dėl šios priežasties nukenčia jo mokymosi rezultatai, bendravimas mokykloje, socialiniai gebėjimai.

Apskritai tėvų gyvenimas atskirai labai paveikia vaikus. Jeigu tėvai negali būti kartu dėl materialinių dalykų, tai yra vienas iš tėvų dėl šeimos gerovės turi emigruoti. Tai nėra taip blogai vaikui, kaip būna po tėvų skyrybų, tačiau vaikas vis tiek jaučiasi vienas, jam trūksta vieno iš tėvų.

Tėvelių nesutarimai ir nesugyvenimai tarpusavyje irgi daro didelę žalą. Vaikas tampa daug labiau konfliktiškas ir spręsti konfliktines situacijas mokykloje reikia daug dažniau nei jo mokymosi problemas.

Tėvai dažnai susiduria su vaikų paauglystės problemomis ir su vaiko auginimo problemomis nuo mažumės. Tėvams dažnai trūksta žinių, patirties. Manyčiau, kad „Šeimų universitetas“ sprendžia labai rimtas problemas. Jeigu daugiau tėvų galėtų lankyti šį universitetą, neabejoju, kad Lietuvoje žymiai pagerėtų situacija ir vaikų auginimo klausimais, jų teisių pažeidimais, ir apskritai vaikai darytų mažiau teisės pažeidimų.

Tėvų ir vaikų santykiai lemia ne tik mokinių asmeninę raidą, bet ir vaiko asmeninius pasiekimus moksle, o kartu tai lemia ir visos mokyklos raidą, daro įtaką visos mokyklos rezultatams.

Ar tėvai noriai dalyvauja mokyklose veikiančiose veiklose?

Jeigu mokykla yra iniciatyvi ir aktyviai stengiasi pritraukti tėvelius į savo veiklas, tuomet jie dalyvauja, tačiau patys labai mažai rodo iniciatyvos. Galbūt yra kokie 5 proc. tėvų, kurie patys nori kažką veikti, kartu vykdyti veiklas. Kitaip tariant, jeigu mokykla kviečia tėvus į užsiėmimus – jie ateina, dalyvauja, tačiau tikrai trūksta jų pačių iniciatyvos.

Ar pati mokykla svariai prisideda prie vaiko ugdymo?

Nežiūrint kokios vaiko sąlygos šeimoje būtų, mokykla ne tik turi galimybę, bet ir privalo prisidėti prie jo ugdymo. Jau seniai mokytojų ir mokyklos vadovų nuostatos keičiasi, jau seniai mokytojams rūpi vaiko lūkesčiai, kaip juos tenkinti, kaip susitarti su vaiku, kad jis būtų bendraujanti asmenybė. Apibendrinant reikia pasakyti, kad mokykla svariai prisideda ne tik prie vaiko mokslo pasiekimų, bet kartu ir prie jo socialinių įgūdžių tobulėjimo. Bet, žinoma, čia didžiausią darbą turi atlikti tėvai, nes asmenybės pagrindas formuojasi būtent namuose.

Kaip mylėti savo vaiką, puoselėti tarpusavio santykius bei prasmingai praleisti laisvalaikį, sužinosite Šeimų universiteto susitikimuose. Kursai tėvams kol kas nekainuoja, nes projektą „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva“ finansuoja Europos socialinis fondas. Registruokitės svetainėje www.seimu.lt jau šiandien!

TAIP PAT SKAITYKITE