Motinystės atostogos pagal JAV įstatymus yra 12 savaičių trukmės, jei nori išlaikyti darbo vietą. Atostogų apmokestinimas priklauso nuo kiekvienos darbovietes nuostatų ir draudimo plano. JAV pagimdžiusios Ingridos Žemaitis, sutikusios papasakoti savo gimdymo istoriją, draudimo plane buvo apmokamos tik gimdymo išlaidos.
Kaip ir kiek padengiamos gimdymo išlaidos JAV, priklauso nuo to, koks gimdyvės draudimas. Dauguma lietuvių naudojasi valstybiniu draudimu, kuris paprastai apmoka visas gimdymo išlaidas. Sužinojusi, kad laukiuosi, pirmiausia paskambinau į tą ligoninę, kurioje suteikiama galimybė gimdyti vandenyje. To labai norėjau.
Kai pasakiau, kad laukiuosi, pirmiausia teiravosi, kiek laiko numanau esanti nėščia ir koks mano draudimas. Patikrino, ar ligoninė ir jos gydytojai dirba su ta draudimo kompanija. Gavę teigiamą atsakymą, paskyrė susitikimą su gydytoju.
Tuomet buvau nėščia jau šešios savaitės. Pirmą kartą išgirdome vaisiaus širdutės dūžius, taip pat sužinojau, kad ši ligoninė nebesuteikia galimybės gimdyti vandenyje.
Prasidėjo paieškos kitos ligoninės, kur galėčiau gimdyti natūraliai, be skausmo malšinamųjų ir vandenyje. Lietuvoje gyvenančios dvi mano pusseserės laukėsi vaikelių ir kitokio gimdymo neįsivaizdavo. Čia, Amerikoje, visi suklusdavo, išgirdę tokį mano norą, nes įprasta gimdyti suleidus skausmo malšinamųjų.
Išgirdau iš draugės apie gydytojus, kurie priima gimdymus namuose, ir nuėjau pas juos. Tokio gimdymo mano draudimas nedengia, apytiksliai man tai būtų kainavę apie 6 tūkst. JAV dolerių. Ne dėl piniginių išlaidų, bet vidinio jausmo vedama šių gydytojų paslaugų po pirmo susitikimo atsisakiau. Sužinojau, kad Čikagoje yra dar dvi ligoninės, kur galima gimdyti vandenyje. Pirmiausia apsilankiau Čikagos centre esančioje ligoninėje. Per pirmą susitikimą man atliko tyrimą ultragarsu, bet daugiau nieko nepasiūlė. Užsiregistravau susitikimui su akušerėmis, kurios priima gimdymus kitoje, Čikagos priemiestyje esančioje ligoninėje.
Kai nėštumas buvo 28 savaičių, sužinojome, kad gims mergytė, nors iš pat pradžių dėl to neabejojau. Dar po dviejų savaičių susitikau su akušerėmis, kurios man paliko labai gerą įspūdį, ir supratau, kad noriu gimdyti jų prižiūrima. Taip pat radome pribuvėją, kuri sutiko dalyvauti gimdyme. Už tai iš karto reikėjo sumokėti 1 tūkst. JAV dolerių, nes pribuvėjų paslaugų draudimas nedengia.
Ėjo 34 savaitė, kai akušerė pastebėjo, kad mažylė nėra galvute žemyn. Likusį laiką dariau įvairius fizinius pratimus: stovėjau ant galvos, gulėjau 45 laipsnių kampu žemyn galva. Pribuvėjos patarimu lankiausi pas fizioterapeutą. Už jo man atliktą mankštą mokėjau grynais. Mažylė apsivertė ir pasirengė atėjimui.
Mano gimdymas buvo numatytas liepos 30 d. Būtent tą rytą nubėgo vandenys. Apie tai telefonu pranešėme akušerei. Ji leido likti namie, bet po pusės paros nurodė atvykti į ligoninę. Sąrėmių nebuvo, pasiskambinome pribuvėjai. Ji paskyrė akupunktūros procedūrą sąrėmiams skatinti. Atvažiavus į ligoninę mane iš karto patikrino, ištyrė, kokia mažylės būklė. Pasakė, kad negaliu gimdyti vandenyje, nes reikia skatinti gimdymo veiklą ir aparatūra ją sekti.
Pribuvėja masažavo mano pėdas, aiškino, kaip nugalėti skausmą ir baimę. Atlikau kelis atpalaiduojamuosius pratimus. Visą laiką šalia buvo vyras, mergytės tėtis. Sąrėmiai stiprėjo ir stiprėjo. Prieš prasidedant gimdymui akušerė dar kartą pasiūlė vaistų nuo skausmo, sakydama, kad tai – paskutinis šansas apsispręsti. Nedvejodama atsisakiau. Tuomet ji paskambino savo buvusiai kolegei lietuvei, su kuria kažkada dirbo, kad ji mane įkalbėtų sutikti, jog būtų suleisti vaistai nuo skausmo. Ir po pokalbio nuomonės nepakeičiau.
Paskutinė gimdymo dalis buvo sunkiausia. Ji tęsėsi beveik puspenktos valandos. Vienu metu buvo dingęs mažylės širdutės pulsas. Akušerė liepė sesutei ruošti papildomų priemonių. Buvo iškviesta gydytoja, kad prireikus atliktų Cezario operaciją. Bet greitai atsirado Nijos širdutės pulsas ir dukrelė pati išvydo šį pasaulį. Visa gimdymo laiką šalia buvo vyras, pribuvėja. Tai buvo didžiulė moralinė parama. Stiprino ir tai, kad žinojau, jog milijonai moterų pagimdė ir aš pagimdysiu. Visą laiką prisiminiau, kad mano mamytė ištvėrė dar sunkesnį gimdymą. Labai pasitikėjau akušere.
Tik gimusią mažylę padėjo man ant krūtinės, o ji iškart pradėjo ieškoti pienuko. Po to čia pat dukrytę patikrino, pasvėrė, suleido vitamino K ir suvystytą padavė tėčiui. Nė sekundės ji nebuvo atskirta nuo mūsų.
Paprastai namo išleidžia po vienos ar dviejų parų. Mes išsiprašėme po paros. Mano gimdymas kainavo 13 tūkst. JAV dolerių, kuriuos sumokėjo draudimo kompanija. Už papildomas paslaugas ir tas, kurios nebuvo įtrauktos į draudimo planą, sumokėjau 2 tūkst. dolerių.
Po gimdymo savimi ir naujagimiu rūpiniesi pats. Su akušere turėjau susitikti po trijų dienų ir šešių savaičių.
