Nemigos kankinami asmenys turi daugiau medicininių nusiskundimų, jiems dažniau reikia gydytojų pagalbos, palyginti su sveikais asmenimis, jie labiau veikiami sužalojimų.
Nemiga yra labai dažna problema: nuo jos kenčia kone kas trečias žmogus. Svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją – efektyvus sutrikimo gydymas tikrai įmanomas.
Nemigos atvejų kur kas padaugėja sulaukus 50 metų. Šios problemos kankinami žmonės skundžiasi nuovargiu dieną, snūduriavimu ir apsnūdimu. Dažnai pasireiškia vaikščiojimas per miegą, naktiniai baimės priepuoliai, košmarai, naktinis šlapimo nelaikymas, miego paralyžius – negalėjimo judėti priepuoliai užmiegant ar atsibundant, taip pat migdančios haliucinacijos. Daugeliui nemigos kamuojamų asmenų dar būdingas ir knarkimas.
Nemigos priežastys
Neretai nemigos priežastys yra psichinės (depresija, neurozė) arba neurologinės kilmės. Ji gali atsirasti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų. Nemigą sukelia ir įvairūs vaistai, ypač tada, kai jie vartojami netinkamai. Taip pat – alkoholis bei kvėpavimo sutrikimai. Nemigos priežastys gali būti ir asmeniniai sunkumai bei organizmo išsekimas.
Nemiga – rimta liga
Miegas grąžina organizmo jėgas bei vaidina svarbų vaidmenį gerindamas atmintį. Nemigos apimti žmonės neretai skundžiasi prasta atmintimi, jiems sunku susikoncentruoti, jie jaučiasi kankinami depresijos arba yra pernelyg jautrūs. Be to, nemiga kenkia veiklai darbe, namie ir mokykloje. Šios bėdos kankinami asmenys turi daugiau medicininių nusiskundimų, jiems dažniau reikia gydytojų pagalbos, palyginti su sveikais asmenimis, jie yra labiau veikiami sužalojimų.
Nemiga yra pavojinga, deja, pernelyg neįvertinta sritis visame pasaulyje. Tačiau, pavyzdžiui, vadinamoji uneapnoe būklė vis dažniau atkreipia kardiologų dėmesį. Jei žmogaus kvėpavimas nutrūksta ilgesniam nei 10 sekundžių laikui, tai gali turėti pavojingų padarinių. Sustojus kvėpavimui, aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, dėl to atsirandantys gyvybei pavojingi širdies ritmo sutrikimai gali būti staigios mirties priežastimi. Europos Sąjungoje dėl staigių širdies veiklos sutrikimų kasdien miršta 3 tūkst. žmonių.
Apie uneapnoe yra kalbama labai mažai. Rytiniai galvos skausmai, kraujospūdžio padidėjimas, mieguistumas dieną yra ženklai, kurių priežastys neretai yra aiškinamos paprastai: žmogus neišsimiegojo. Jei procesas paūmėja, prasideda naktiniai atsibudimo priepuoliai, prakaitavimas, sapnuojami košmarai, kelis kartus per naktį tenka keltis nusišlapinti (vyrams tai gali reikšti ir problemas dėl prostatos).
Daugeliu atvejų žmogus yra siunčiamas atlikti miego tyrimų. Polisomnografo aparatu registruojami įvairūs fiziologiniai parametrai, tad juo galima diagnozuoti ir uneapnoe.
Kaip gydoma nemiga
Labai svarbu nustatyti tikrąsias miego sutrikimo priežastis. Apklausos būdu nustatoma, kokia yra naktinio miego kokybė ir trukmė, ar žmogus dieną yra pavargęs ir pan. Svarbu atlikti ir kraujo tyrimą, elektrokardiogramą bei elektroencefalografiją.
Miego sutrikimai dažnai atsiranda kartu su kita liga, dėl to pirmiausia reikėtų išgydyti nemigą sukėlusią ligą, o tik tada pradėti gydyti nemigą.
Miego sutrikimus galima gydyti tabletėmis. Vartojami psichostimuliatoriai, antidepresantai, arbatos. Bet kuriuo atveju patariama pasitarti su šeimos gydytoju, padėsiančiu rasti tinkamą sprendimą – efektyvus nemigos gydymas tikrai įmanomas.
Deja, nors 20-30 proc. suaugusių asmenų kenčia nuo nemigos, ji diagnozuojama mažiau nei pusei jų. Pacientai, bijodami rimtų ligų, bijo kalbėti ir apie nemigos problemas.
Patarimai, kaip gerai išsimiegoti
* gulkitės ir kelkitės tiksliai nustatytu laiku;
* pratinkitės prie įprastų veiksmų prieš užmigdami (pvz., skaityti, pasimėgauti šilta vonia, paklausyti tylios muzikos ir pan.);
* miegamajame susikurkite miegui palankią aplinką;
* pasirinkite patogią lovą;
* nedirbkite lovoje kompiuteriu ir nežiūrėkite televizoriaus;
* paskutinį kartą valgykite likus 2-3 valandoms iki einant miegoti;
* nuolat sportuokite, bet ne prieš eidami miegoti;
* po penktos valandos vakaro venkite kofeino, alkoholio ir nikotino.
