REXSAN

Gelbėdamiesi nuo lėtinių ligų galime padėti ir planetai, sako Lietuvos mitybos mokslininkai 

lėtinės ligos

Šiandien 8 mlrd. gyventojų ribą peržengusi žmonija išgyvena sudėtingą laiką. ES Koperniko atmosferos stebėjimo tarnyba (CAMS, Copernicus Atmosphere Monitoring Service) skelbia, kad pastarieji septyneri metai pasaulyje buvo patys karščiausi. Pasaulio lyderiai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje karštai diskutuoja apie egzistencinę atšilimo grėsmę planetai. O gydytojai, pasak „Scientific American“, vis garsiau kalba apie tai, kad klimato kaita lemia daugiau psichinių ligų bei kvėpavimo takų susirgimų ir sąlygoja naują visuomenės sveikatos krizę. Šios naujienos daugelį mūsų verčia jaustis bejėgiais ką nors pakeisti – tačiau Lietuvos mokslininkai ir medikai įsitikinę, kad ir savo sveikatai, ir planetai galime padėti. „Garden Gourmet“ inicijuotame renginyje „Lėkštė 2050: kas yra ateities maistas“ jie kalbėjo apie tai, kaip per mitybą galime apsaugoti save nuo ligų, o planetos atmosferą – nuo per didelės taršos.

Gyvulinės kilmės produktai – ligų šaltinis

Pasak KTU Maisto instituto direktorės Alvijos Šalaševičienės, kad žmogaus sveikatai labiausiai kenkia trys produktų grupės, kurioms pagaminti išnaudojama itin daug žemės resursų. Tai – mėsa, pienas bei riebalai ir jų produktai, kurie itin pavojingi kombinacijoje su rafinuotu cukrumi. „Europos Sąjungos maisto tarnybos (EFSA) tyrimai rodo, kad yra įrodymų, jog tam tikri mūsų valgomų produktų komponentai susiję su nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, osteoporozės, dantų ėduonies, vėžio ir kitais susirgimais – o nuo jų kenčia didelė europiečių dalis“, – kalbėjo A. Šalaševičienė.

Jai antrina ir LSMU gyvensenos medicinos studijų programos vadovas dr. Tomas Vaičiūnas. Anot jo, 90 proc. mirčių lemia lėtinės ligos, o apie 75 proc. lėtinių ligų – prasta mityba. „Perteklinis mėsos ir pieno produktų vartojimas siejamas su didesne lėtinių ligų rizika. Galime pasižiūrėti į pasaulio regionus, kuriose daugiausia ilgaamžių: Okinavą Japonijoje, Sardiniją Italijoje, Nikoją Kosta Rikoje ir kitus miestus, esančius vadinamojoje „mėlynojoje zonoje“. Daugiau kaip 80 proc. jų gyventojų maisto raciono sudaro augalinis maistas“, – pažymėjo dr. T. Vaičiūnas.

Valgydami daug mėsos aliname planetą  

Ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kaip planetos ekosistemas veikia per didelis mėsos vartojimas. „Žemę aliname tam, kad užaugintume pašarą gyvuliams, o tuos gyvulius vėliau suvalgytume. Laikui bėgant nualinti plotai tampa radioaktyvūs ir nederlingi. Jei valgytume augalus, galėtume pamaitinti daug daugiau žmonių“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.

Jam pritarė KTU aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė. Ji teigė, kad turėtume siekti sukurti tvarią maisto sistemą: aprūpinančią žmones sveiku maistu ir kuriančią tvarias aplinkos, ekonomines ir socialines sistemas. Taip mažintume klimato kaitą, saugotume miškus, vandens išteklius, palaikytume nykstančias rūšis ir efektyvesnį išteklių vartojimą. Žvelgiant į visą sistemą atrodo, kad reikia didžiulio pokyčio, tačiau jis gali prasidėti nuo kiekvieno vartotojo. „Pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iki 2050 m. sumažėtų 64 proc., jei gyvūninės kilmės maisto gamybą ir vartojimą sumažintume perpus“, – pasakojo prof. dr. Ž. Stasiškienė.

Gyvūnų gerovės aktyvistė ir organizacijos „Gyvi Gali“ vadovė Meda Šermukšnė pabrėžia, kad pasaulyje kasmet nužudoma 800 mlrd. gyvūnų – tam, kad pagal dabartines mitybos tendencijas pavalgytų 8 mlrd. žmonių. „Tai – itin didelis skaičius. Lietuvoje kasmet nužudoma apie 55 mln. viščiukų broilerių, ir jie sudaro tik dalį visos mėsos, kurią suvartojame. Pasiryžę sumažinti gyvūninių produktų vartojimą išsaugotume daugybę gyvūnų“, – kalbėjo M. Šermukšnė.

Siūlo pagalvoti, kas suteikia maistui skonį, ir lėkštėje susikurti vaivorykštę

Dr. T. Vaičiūnas sakė, kad dažniausiai žmonės, kuriems sunku atsisakyti mėsos ar sumažinti jos vartojimą, sako, jog jiems skanu. „Tačiau skonis – išmoktas dalykas, be to, nulemtas gaminimo būdo. Jei atsisakysime stereotipų ir pagalvosime, suprasime, kad augalinis maistas, pavyzdžiui, uogos, įvairios daržovės turi joms būdingą ryškų natūralų skonį. O mėsa, kol ji nekepta, neprisūdyta, nepagardinta prieskoniais – beskonė“, –  kalbėjo LSMU atstovas.

„Nestlé Baltics“ kulinarijos verslo vadovė Baltijos šalims Vilma Kapočienė įsitikinusi, kad augalinio maisto paruošimo būdas ir gebėjimas pasigaminti gardžių augalinių patiekalų padėtų daugeliui gyventojų valgyti mažiau mėsos ir taip pagerinti savo sveikatą. „Vartotojai, kurie pamėgtų patiekalų negali atsisakyti dėl skonio, paįvairinti mitybą galėtų įprastus mėsos produktus pakeisdami augaliniais. Pavyzdžiui, paragavę iš augalinės kilmės produktų pagamintos lazanijos, mėsainio su skrudintu augalinės kilmės paplotėliu, „Tacos“ su augaliniu faršu, augalinės kilmės tuno, tokio kaip „Vuna“, ar tiesiog augalinių maltinukų su garnyru, daugelis nustemba ir sutinka, kad tikrai rinktųsi tokį maistą kaip mėsos alternatyvą“, – įžvalgomis dalinosi V. Kapočienė.

Dr. T. Vaičiūnas priduria, kad norėdami gyventi sveikai, išvengti diabeto, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų, prieš valgydami galime labai paprastai atskirti, ar patiekalas bus mums sveikas. „Pagrindinė taisyklė, kuria galime vadovautis – jei lėkštėje matome visas vaivorykštes spalvas, pavalgysime sveikai“, – patarė ekspertas.

TAIP PAT SKAITYKITE