Gegužės 16–oji – Pasaulinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena

Visame pasaulyje, trečią gegužės sekmadienį, minima tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena. Tai –tarptautinė prevencijos ir solidarumo su užsikrėtusiais ŽIV infekcija ir sergančiais AIDS žmonėmis diena. Lietuva šią dieną mini nuo 1994 m., pasaulyje mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena minima jau nuo 1983–jų.

Minint Pasaulinę mirusiųjų nuo AIDS atminimo dieną, primenama ŽIV/AIDS problema, ieškoma efektyviausių jos sprendimo būdų, siekiama solidarumo su užsikrėtusiais ŽIV infekcija ir sergančiais AIDS žmonėmis.

AIDS – žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeltos ŽIV ligos paskutinė infekcijos stadija, kuriai būdingas imuniteto netekimas, lemiantis indikacines ligas (indikacinės ligos – ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS), navikų atsiradimą, neurologinius pokyčius. Virusą organizme galima aptikti po užsikrėtimo momento praėjus nuo 3–4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais ŽIV. Užsikrėtus ŽIV infekcija, AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5–10 metų, priklausomai nuo imuniteto stiprumo. Infekcijos šaltinis – žmogus, užsikrėtęs ŽIV. Žmogaus imunodeficito virusu galima užsikrėsti: lytiniu keliu, per kraują, iš motinos – vaikui.

Pasaulyje neužregistruotas nė vienas pasveikimo nuo AIDS atvejis; nėra profilaktinės vakcinos; nesusiformuoja imunitetas; tam tikrą laiką neįmanoma diagnozuoti šios klastingos infekcijos; nėra tik šiai ligai būdingų klinikinių simptomų; tai sudėtinga užsikrėtusio asmens ir jo artimųjų problema.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos (UNAIDS) duomenimis, pasaulyje 2008 metais nuo AIDS mirė apie 2 mln. žmonių, iš jų apie 1,7 mln. suaugusiųjų ir apie 280 tūkst. vaikų iki 15 metų. ŽIV infekcija 2008 metais naujai užsikrėtė apie 2,7 mln. žmonių. Pasaulyje žmonių, gyvenančių su ŽIV infekcija – yra apie 33,4 mln., iš jų 15,7 mln. Moterų ir 2,1 mln. vaikų iki 15 metų. Didžiausi šios epidemijos mastai išlieka į pietus nuo Sacharos dykumos esančiose devyniose Afrikos šalyse, kuriose ŽIV paplitimo rodiklis tarp suaugusiųjų viršija 10 proc.: Svazilande šis rodiklis virš 26 proc. (2008 m. duomenimis, tai didžiausias rodiklis pasaulyje), Botsvanoje – 24 proc. (2008 m.), Lesote – 23 proc. (2009 m.). 2008 metais čia gyveno 67 proc. visų ŽIV infekuotų žmonių, užregistruota 70 proc. visų mirties nuo AIDS atvejų. 2008 metais žmonių, gyvenančių su ŽIV infekcija, užregistruota 20 proc. daugiau nei 2000 metais, o ŽIV infekcijos paplitimo rodiklis pasaulyje apie keturis kartus didesnis palyginus su 1990 m.

Pirmasis AIDS atvejis nustatytas 1988 metais. Iš viso AIDS diagnozuota 226 atvejai, iš jų dėl AIDS mirė 84 asmenys. 2009 metais AIDS diagnozuota 37 ŽIV infekcija užsikrėtusiems asmenims, 2008 metais – 55 asmenims. Dėl AIDS 2009 metais mirė 13 asmenų, 2008 metais – 14. Viso Lietuvoje diagnozuota 1581 ŽIV infekcijos atvejis. 2009 metais Lietuvoje diagnozuota 180 naujų ŽIV užsikrėtimo atvejų, 2008 m. – 95 nauji atvejai, 2007 m. – 106 nauji atvejai.

Kauno apskrityje pirmasis AIDS atvejis nustatytas 1995 metais. Iš viso AIDS atvejų – 26, iš jų 21 atvejis nustatytas Kauno miesto gyventojams. Dėl AIDS Kauno apskrityje mirė 9 asmenys, iš jų 6 – Kauno miesto gyventojai. Kauno apskrityje pirmasis ŽIV infekuotas asmuo nustatytas 1990 metais. Iš viso užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija – 107 asmenys. 2009 metais Kauno apskrityje diagnozuota 22 nauji ŽIV infekcijos atvejai, 2008 m. – 11 naujų atvejų, 2007 m. – 10 naujų atvejų.

UNAIDS rekomenduoja kiekvienai šaliai kovą su ŽIV vykdyti atsižvelgiant į epidemijos stadiją šalyje. UNAIDS duomenimis per mažai lėšų skiriama prioritetinėms ŽIV infekcijos profilaktikos programoms. Pabrėžiama, kad nėra konkrečių programų, kurios gintų ŽIV/AIDS paliestų žmonių teises planuojant, realizuojant bei atliekant stebėseną  ŽIV/AIDS profilaktikos srityje.

ŽIV infekcijos plitimas priklauso nuo asmenų tarpusavio santykių ir elgesio. Prevencija – vienintelė priemonė, kuri gali stabdyti ŽIV infekcijos ir AIDS epidemijos plitimą. Ankstyva ŽIV infekcijos laboratorinė diagnostika priskiriama prie antrinės prevencijos priemonių. ŽIV ligos gydymas padeda sumažinti mirtingumą nuo AIDS.

Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Laima Babenskienė primena, kad svarbūs veiksniai, padedantis išvengti užsikrėtimo ŽIV virusu yra:
• saugus lytinis elgesys;
• švirkščiamųjų narkotikų nevartojimas;
• saugus medicininių bei grožio procedūrų atlikimas;
• apsaugos priemonių naudojimas, kontaktuojant su krauju ar kitais organizmo skysčiais;
• kraujo bei organų donorų tyrimas dėl ŽIV;
• nėščiųjų ištyrimas dėl ŽIV.