Paskutinį ir gražiausią pavasario mėnesį, gegužę, Kauno mieste organizuojama nemažai renginių, skiriamų šeimai, kuri yra svarbi visiems ir kiekvienam – būtent joje yra kuriamas žmogaus sveikatos ir laimės pamatas. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro renkamais ir analizuojamais duomenimis, šiandieniniai visuomenės pokyčiai atsispindi ir šeimoje.
Šių dienų šeimai iškyla rimtas pavojus išlikti kaip vienetui, nes nemaža dalis jaunų žmonių į santuoką žiūri lengvabūdiškai, neįsisąmoninę savo pareigos ir atsakomybės už šį žingsnį. Tokį požiūrį atsispindi ir statistikos duomenys: Lietuvoje 2007 m. susituokė 23065 porų, išsituokė – 11336, 2009 m. susituokė 20542 poros, išsituokė – 9270. Kauno miesto savivaldybės civilinio metrikacijos biuro duomenimis, Kauno mieste 2007 m. buvo užregistruotos 3038 santuokos, iš jų – 1453 skyrybos, 2009 m. 2392 santuokos, iš jų – 1111 skyrybų.
Nemažai tyrimų patvirtina, kad gyvenimas poroje ir sveikata yra glaudžiai susiję: vieniši žmonės paprastai patiria gilų stresą, prasčiau miega, dažniau serga. Lietuvos statistikai teigia, kad nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ir pajamų susituokę žmonės yra sveikesni. Jie mažiau skundžiasi galvos ir nugaros skausmais, patiria mažiau streso, mažiau rūko, saikingiau vartoja alkoholį.
Nacionalinės mokslų akademijos tyrimas atskleidė, kad ką tik tapę našliais asmenys yra mažiau atsparūs ligoms, padidėja ir jų mirtingumas. Nutrūkus santuokai vyrai pradeda daugiau gerti alkoholio ir nesveikai maitintis. Atliktų tyrimų duomenimis, šeimos nestabilumui didelę įtaką turi sutuoktinių išsimokslinimo skirtumai. Moterys Lietuvoje yra labiau išsimokslinusios nei vyrai ir tik 50 proc. merginų gali rasti tokį pat (ar aukštesnį) išsimokslinimą turintį vyrą. Būdamos labiau išprususios, moterys susikuria gana tobulą sutuoktinio modelį, tačiau gyvenime sutuoktinis nebūna idealus. Apklausos duomenimis, dauguma vyrų norėtų turėti mažiau išsimokslinusią sutuoktinę. Tuo tarpu išsimokslinimo skirtumas tarp vyro ir žmonos yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos šeimos narių tarpusavio santykiams.
Taip pat yra žinoma, jog sutuoktiniai, kilę iš nepilnų šeimų, labai padidina ištuokų tikimybę. Tyrimų duomenimis, iš nepilnų šeimų kilę jaunuoliai ir patys sukūrę šeimą išsiskiria net tris kartus dažniau.
Neretai pamirštama, kad artimi santykiai gali kelti aštriausią skausmą, tačiau taip pat ir didžiausią džiaugsmą. Mokslinių tyrimų duomenimis, šeimų stabilumui didžiausią reikšmę turi sutuoktinių bendravimas. Bendraujant keičiamasi informacija, formuojasi žmogaus jausmai ir emocijos, vertinimai, bendraujant daroma įtaką vienas kitam. Juk bendravimas – tai ne tik kalbėjimas, bet ir klausymasis, dalinimasis laime, džiaugsmu, dvejonėmis, vargais, skausmais ir nusivylimais.
Apibendrinant mokslinius tyrimus galima sakyti, jog šeima žmogui turėtų būti tarsi saugi užuovėja, padedanti atsilaikyti prieš visas negandas ir nelaimes, padedanti išvengti daugelio ligų. Konstruktyvus bendravimas ir gebėjimas susikalbėti bei suprasti vienas kitą padeda sutuoktinių porai pereiti iš vieno šeimos raidos etapo į kitą, atlikti savo pareigas gyvenimo kelyje, patirti jausmų pilnatvę.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, paminėdamas Tarptautinę šeimos dieną, gegužės 12 d. (trečiadienį) 15 val. Kauno miesto Rotušėje organizuoja tradicinį renginį „Lai mūsų šeima būna pavyzdys kitiems…”. Renginio metu bus pagerbtos auksinės kauniečių poros, kartu darniai išgyvenusios ne vieną dešimtmetį bei puoselėjančios šeimos vertybes ir tradicijas.
