Emocijos lydi visus įvykius, todėl svarbu, ar žmogus moka jas „išrūšiuoti” – atsikratyti neigiamų ir išsaugoti teigiamas. Tyrimų duomenimis, kone ketvirtadalis savyje kaupia neigiamas emocijas, kurios „nusėsdamos” organizme ilgainiui gali sukelti įvairių fiziologinių pokyčių.
Pasak psichologų, vieni stresinę situaciją sugeba greitai pamiršti nustumdami šalin neigiamas emocijas ir pasinerdami į malonią veiklą, kiti niekaip negali jų atsikratyti.
Šiuo požiūriu psichologai žmones dalija į du tipus. Manoma, kad abiem tipam būdingi būdo bruožai neįgimti, o susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, tačiau norint, juos įmanoma pakeisti – tereikia užsispyrimo, valios ir galima išmokti kontroliuojant savo jausmus, neužsikrėsti sveikatą ardančiomis negatyviomis emocijomis.
Pirmasis tipas-
darboholikai, pamirštantys apie šventes, poilsio dienas ir atostogas, savimylos, bet kokia kaina siekiantys užimti aukštesnį postą. Šio tipo žmonės liguistai pareigingi. Jiems atrodo, kad visi įvykiai betarpiškai susiję su jais. Dėl sėkmės pasiryžę paaukoti ne tik savo, bet ir artimųjų norus, nežino nieko svarbiau už žodį „reikia”. Tai – konfliktinės ir neieškantys kompromiso asmenybės. Tačiau sudėtingesnėse situacijose greitai pasimeta, negali susikaupti, pasijunta bejėgiais ir pradeda blaškytis, pykti ant aplinkinių. Šio tipo žmonės nesirūpina savo sveikata, ignoruoja negalavimus ir sako neturį laiko vaikščioti pas gydytojus – sirgti, anot jų, gali tik silpnieji, todėl sunegalavę geriau išgers kokių nors greitai veikiančių vaistų ir pamirš apie ligą. Tai dažnai „nutrūkstantys” žmonės, kuriuos viskas nervina ir sukelia emocines audras. Dėl to juos 5-7 kartus dažniau ištinka infarktas, vargina padidėjęs kraujospūdis, virškinimo sutrikimai. Nors kita vertus, jei darboholikas dar jaučiasi laimingas ir yra sveikas, prievartinės atostogos jam gali labiau pakenkti, nei suteikti gerų emocijų.
Antrasis tipas –
ramūs, išlaikantys emocinę pusiausvyrą žmonės, kuriems svarbesnė jų savijauta ir sveikata, o ne pasiekimai darbe. Jie stengiasi nelikti viršvalandžiams ir nesinešti darbų namo, o atostogaudami visiškai atsiduoda poilsio malonumams, „atsijungdami” nuo įprastinių reikalų ir minčių.
Iš pirmo žvilgsnio atrodantys viskam abejingi išskyrus save, iš tikrųjų turi labai stiprią psichikos apsaugos sistemą, kuri neleidžia kauptis negatyviems išgyvenimams. Patekę į sudėtingą situaciją tokie žmonės greitai priima teisingus sprendimus, geriau orientuojasi situacijoje ir atsilaiko prieš paniką keliančias emocijas. Tokie žmonės rečiau serga. Puikiai suprasdami kitų išgyvenimus ir jausmus, jie jaučia savo bei aplinkinių emocijų niuansus, puikiai sugeba susidoroti su negatyviomis emocijomis ir nesileidžia jų užvaldomi. Tai – optimistai, mokantys vertinti kitų meilę ir mylėti patys.
