Funkcinė neurochirurgija – viena pažangiausių šiuolaikinės medicinos sričių, apie kurią visuomenė vis dar žino nedaug. Nors pats žodis „neurochirurgija“ daugeliui asocijuojasi su sudėtingomis, gyvybę gelbstinčiomis operacijomis, funkcinė neurochirurgija turi kitą, ne mažiau svarbų tikslą – pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, kai neurologinės ligos ar sutrikimai neleidžia gyventi visaverčio gyvenimo.
Ši sritis padeda pacientams, sergantiems Parkinsono liga, epilepsija, patiriantiems judėjimo ar lėtinio skausmo sutrikimus. Tai nėra eksperimentinis ar „paskutinės vilties“ gydymas – tai moksliškai pagrįstas, pasaulyje jau daugelį metų taikomas metodas, kuris Lietuvoje sparčiai vystosi.
Kas yra funkcinė neurochirurgija?
Funkcinė neurochirurgija – tai neurochirurgijos šaka, orientuota ne į gyvybei grėsmingų būklių, tokių kaip insultai ar galvos smegenų augliai, gydymą, bet į sutrikusių smegenų funkcijų koregavimą (moduliavimą).
„Funkcinė neurochirurgija skirta padėti žmonėms, turintiems funkcinių sutrikimų – judėjimo, skausmo, epilepsijos ir kt. Iš esmės tai neuromoduliacija, kai tam tikras smegenų sritis veikiame elektriniais impulsais ir taip siekiame pagerinti žmogaus funkcijas bei grąžinti jį į kuo normalesnį gyvenimą“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas, gydytojas neurochirurgas Artūras Šitkauskas.
Kokiais atvejais taikoma funkcinė neurochirurgija?
Funkcinė neurochirurgija nėra pirmasis gydymo pasirinkimas. Ji taikoma tuomet, kai išnaudotos kitos galimybės – medikamentinis gydymas, gyvenimo būdo korekcijos ar kitos intervencijos nebeužtikrina pakankamos ligos kontrolės.
Šis metodas skirtas pacientams, kuriems:
- simptomai išlieka sunkūs ir varginantys;
- vaistai tampa nebeefektyvūs arba sukelia reikšmingą šalutinį poveikį;
- nėra galimybės taikyti kitų paprastesnių ir mažiau invazinių chirurginių metodų;
- siekiama sumažinti ligos simptomus ir pagerinti kasdienį gyvenimą.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, labai atsakingai ir pasitelkiant multidisciplinines specializuotas komandas.
Kuo galime didžiuotis?
Lietuvoje funkcinė neurochirurgija sparčiai vystosi. Judėjimo sutrikimų gydymo procedūros ligoninėje pradėtos 2021 metų kovą. Pasak Neurologijos centro gydytojos neurologės, Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovės dr. Rūtos Kaladytės Lokominienės,visų operuotų pacientų gydymo išeitys palankios – nebuvo jokių komplikacijų operacijos metu ir po jos: „Nereikėjo pašalinti nė vieno implantuoto aparato, visi pacientai gyvena, jų gyvenimo kokybė pagerėjo.“
Parkinsono liga, tremoras, distonijos: kodėl svarbiausia – tinkama atranka
Gydant Parkinsono liga sergančius pacientus funkcinė neurochirurgija gali būti labai efektyvi, tačiau tik tuomet, kai pacientai atrenkami itin kruopščiai.
„Neuromoduliacija – modernus ir išmanus gydymo būdas, kurio sėkmė visų pirma priklauso nuo adekvačiai įvertintų paciento sveikatos rodiklių. Šis gydymo būdas gali būti naudingas ne kiekvienam pacientui, tačiau teisingai parinktiems pacientams šis gydymas pastebimai pagerina gyvenimo kokybę. Ištyrimą dėl tinkamumo neuromoduliacijos procedūrai pradeda gydytojas neurologas, kuris vertina ne tik klinikinius pagrindinės ligos simptomus, bet ir daug kitų medicininių bei socialinių aspektų: paciento psichoemocinę būklę, jo motyvaciją gydytis, socialinę aplinką, gretutines ligas. Tuomet įtraukiami ir kiti specialistai, kurie konsultuoja pacientą: psichiatras, psichologas, radiologas ir neurochirurgas. Sprendimą visada priimama daugiadalykė komanda, tokiu būdu užtikrinama maksimali nauda pacientui“, – pabrėžia gydytoja neurologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja dr. R. Kaladytė Lokominienė.
Pasak gydytojos, šis gydymas yra bendras paciento ir medikų įsipareigojimas. Klinikinių tyrimų duomenimis, remiantis galiojančiomis Parkinsono ligos ir kitų judėjimo sutrikimų gydymo gairėmis, tinkamai atrinktiems pacientams jis leidžia sumažinti simptomus ir akivaizdžiai pagerinti kasdienį gyvenimą.
Epilepsija: žinutė pacientams – nebijoti naujų galimybių
Funkcinė neurochirurgija suteikia viltį ir tiems epilepsija sergantiems pacientams, kuriems vaistai nepadeda, o klasikinė chirurgija nėra įmanoma.
„Implantacijos Santaros klinikose pradėtos 2018 metais ir šiandien šis gydymo metodas taikomas 103 Santaros klinikų pacientams. Nors šis gydymo metodas nėra absoliutus priepuolių panaikinimo būdas, daugeliui pacientų priepuolių skaičius reikšmingai sumažėja, o kasdienėje veikloje pagerėja pažinimo funkcijos, tokios kaip dėmesio koncentracija, atmintis, sprendimų priėmimas, gebėjimas planuoti ir organizuoti veiksmus, bei elgesio kontrolė“, – sako Neurologijos centro gydytoja neurologė VU Medicinos fakulteto prof. Rūta Mameniškienė.
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad vienas svarbiausių tikslų – paneigti pacientų baimes ir mitus: „Epilepsijos chirurgijos metu taikoma klajoklio nervo stimuliacija, kurią atliekame be tiesioginio įsikišimo į smegenis. Klajoklis nervas – tai pagrindinis nervas, jungiantis smegenis ir vidaus organus, reguliuojantis nervų sistemos signalus. Stimuliuojant jį, galima sumažinti priepuolių dažnį ir intensyvumą, o pacientai geriau jaučiasi kasdieniame gyvenime – be implantuojamų įrenginių smegenyse“, – aiškina prof. R. Mameniškienė.
Kas daroma chirurgiškai: aukštosios technologijos ir milimetrų tikslumas
Parkinsono ligos atveju, sergant distonija, patiriant tremorą, taip pat sergant depresija, Tureto sindromu, obsesiniu kompulsiniu sindromu, taikoma gilioji smegenų stimuliacija – į tam tikras gilumines smegenų sritis implantuojami elektrodai, kurie siunčia elektrinius impulsus ir reguliuoja sutrikusias funkcijas. Gydant epilepsiją stimuliatorius prijungiamas prie klajoklio nervo kakle.
Funkcinės neurochirurgijos operacijos metu naudojama pažangios technologijos: magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija neuronavigacijos ir stereotaksiniai metodai, kai dalies milimetro tikslumu pasirenkami galvos smegenų taikiniai, pilkosios medžiagos struktūros, branduoliai. Elektrodai įvedami milimetro dalies tikslumu, nuolat tikrinama jų padėtis ir poveikis.
„Tai aukštoji neurochirurgija ir aukštoji inžinerija. Kiekvienas milimetras yra svarbus, todėl technologijos, leidžiančios tiksliai nustatyti ir stebėti implantuojamo aparato padėtį, kartu su komandos patirtimi, čia lemia viską“, – pabrėžia neurochirurgas A. Šitkauskas.
Šios operacijos užtrunka nuo keleto valandų ir jas sudaro keletas etapų: darbas su radiologiniais vaizdas ir taikinio parinkimas, stereotaksinio rėmo uždėjimas su vaizdų analize, stimuliatoriaus implantacija ir patikrinimas neurovizualiniais tyrimais. Efektas vertinamas iš karto ir vėliau stebint paciento būklę. Neurochirurgas A. Šitkauskas aiškina, kad implantavus stimuliatorių, jo veikimo parametrai gali būti koreguojami be papildomos chirurginės intervencijos, leidžiant gydymą tiksliai pritaikyti kiekvienam pacientui siekiant maksimalios kontrolės ir geriausio efekto.
Funkcinė judesių sutrikimų neurochirurgija – tai galimybė nepažeidžiant smegenų audinio keisti sutrikusias galvos smegenų funkcijas.
Galimos komplikacijos: pacientams visada paaiškinamos
Kaip ir bet kuri chirurginė intervencija, funkcinė neurochirurgija turi rizikų: infekcijų, kraujavimo ar techninių komplikacijų tikimybę. Tačiau kruopštus pasirengimas, patirtis ir nuolatinė kontrolė leidžia šias rizikas sumažinti iki minimumo: „Reikia pabrėžti, kad pacientų atranka ir informuotumas yra ypač svarbūs, – sako dr. R. Kaladytė Lokominienė. – Apie adekvačius lūkesčius, gydymo procedūrą, tolesnės stebėsenos svarbą informuojame ne tik pacientą, bet ir jo įgaliotus artimus asmenims. Pacientas ir jo aplinkos asmenys – tai svarbi gydymo komandos dalis.“
Daugiadalykė komanda – gydymo pagrindas
Funkcinė neurochirurgija neįmanoma be komandinio darbo. Pacientus vertina ir gydo gydytojai neurologai, neurochirurgai, psichologai, psichiatrai, radiologai, reabilitacijos specialistai, o prireikus – ir kiti ekspertai.
„Tai tarsi orkestras: neurochirurgas atlieka solo partiją, tačiau visą procesą prieš ir po intervencijos koordinuoja daugiadalykei komandai vadovaujantis neurologas. Pacientų sveikatos būklę nuolat stebi specializuoti Santaros klinikų neurologai, pagal poreikį konsultuoja psichologai, psichiatrai ir neuromoduliacijos procedūras atliekantys neurochirurgai“, – apibendrina gydytojai.
Funkcinė neurochirurgija – tai šiuolaikinis, saugus, paciento poreikiams pritaikytas gydymas, kuris suteikia naujų galimybių tada, kai kiti gydymo būdai jau nepadeda. Tai bendras paciento ir daugiadalykės komandos sprendimas, kurio tikslas – ne tik gydyti ligą, bet ir sugrąžinti žmogui gyvenimo kokybę.
Santaros klinikose gydomi ir Latvijos pacientai, nes kaimyninėje šalyje šis gydymo metodas kol kas nėra prieinamas.
