Agatas

Farmacijos įstatymo pataisoms nepritaria ne tik farmacijos bendruomenė, bet ir gydytojai bei pacientai

Farmacijos įstatymo pataisos

Balandžio 5 d. farmacijos specialistus vienijančios organizacijos kartu su gydytojų bei pacientų organizacijomis, Vilniaus universitetu bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Prezidentą, prašydami nepritarti siūlomoms Farmacijos įstatymo pataisoms.

Dokumente teigiama, kad nepritarti Farmacijos įstatymo nuostatų pakeitimui reiktų  dėl šių priežasčių:

  1. Europos Sąjungos (ES) direktyva 2005/36/EB ir ją papildanti direktyva 2013/55/ES po 18 metų atidėliojimo turi būti įgyvendintos nuo 2023 liepos 1 d., taip užtikrinant teisinio reguliavimo tęstinumą ir teisėtus visuomenės bei farmacijos specialistų lūkesčius. Siūlomas Farmacijos įstatymo pakeitimas iš esmės atideda ES direktyvos įsigaliojimą neribotam laikui, stabdo Lietuvosvisuomenei būtinų farmacijos paslaugų plėtrą, skatina neracionalų vaistų vartojimą ir didina regionų atskirtį.
  2. Pasaulio Sveikatos Organizacija, Tarptautinė Farmacijos Federacija, Europos Taryba ir Lietuvos Nacionalinė Sveikatos Taryba akcentuoja vaistininko svarbą ir indėlį ligų valdyme, prevencijoje ir sveikatos stiprinime. Tik vaistininko profesinę kvalifikaciją turintis farmacijos specialistas gali teikti tokias farmacijos paslaugas kaip konsultacija dėl racionalaus vaistų vartojimo ir galimo poveikio bei vaistų suderinamumo, lengvų negalavimų gydymo, skiepyti, matuoti ir įvertinti paciento fiziologinius parametrus ir kt. Neužtikrinus kokybiškų farmacijos paslaugų prieinamumo vaistinėse – didės pacientų srautai gydymo įstaigose. 
  3. Vaistinės komandoje turi dirbti abu farmacijos specialistai: vaistininkas ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas). Vaistinės veiklos licencijos turėtojas pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad farmacinės paslaugos būtų teikiamos kvalifikuotai ir kokybiškai, ir įdarbinti reikiamos kvalifikacijos ir reikiamą kiekį specialistų. Abiejų kvalifikacijų specialistai yra būtini sklandžiam vaistinės darbui užtikrinti, tad viešoje erdvėje girdimas grasinimas atleisti vaistininkų padėjėjus(farmakotechnikus) yra neetiškas ir nėra pagrįstas.
  4. 2020 metais nuostatos, kad vaistinėje turi dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas, įsigaliojimas buvo atidėtas dėl Covid-19 pandemijos. Covid-19 baigėsi, per papildomą atidėtą laikotarpį farmacijos studijas universitetuose baigė beveik 300 absolventų. Šių metų birželio mėnesį visuomenės vaistininkų gretas papildys dar daugiau nei 100 vaistininkų. Lietuvoje yra pakankamai farmacijos specialistų, kad vaistinėse galėtų dirbti komandos ir teiktų geriausias paslaugas visiems Lietuvos gyventojams. 

Atkreipiamas dėmesys, kad ES teismų praktikoje yra bylų (Europos Bendrijų teisingumo teismo bylos C-472/03 ir C-20/93), kur buvo konstatuota, jog valstybė narė negali sukurti kitos, nei nurodyta direktyvoje, profesinės kvalifikacijos, kuri vykdytų direktyvoje numatytas reguliuojamos profesijos – vaistininko – funkcijas.

Dokumentą pasirašė: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Jatužis, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. dr. Liutauras Labanauskas, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Bubilaitė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos prezidentė Simona Ivaškevičienė, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkė dr. Liubov Kavaliauskienė, Studentų farmacininkų draugijos prezidentas Šarūnas Jansonas ir Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis.

TAIP PAT SKAITYKITE