Šiandien ežiuolė yra tapusi populiariu augalu, kuris soduose ir gėlynuose auginamas ne tik kaip vaistinis augalas, bet ir kaip nuostabi dekoratyvinė daugiametė gėlė. Ir vis dėlto mėgėjų ji labiausiai vertinama dėl savo vaistinių savybių. Natūraliai kyla klausimas: ar ši gėlė yra vaistažolė?
Vaistinių savybių turi visos augalo dalys – lapai, žiedynas, šakniastiebis su šaknimis. Visose augalo dalyse gausu biologiškai aktyvių medžiagų/junginių, tarp kurių yra ir fenolinių dalelių (pirmiausia – cikoro rūgšties), polisacharidų, alkilamidų ir daugybė kitų komponentų. Būtent minėtos sudedamosios dalys užtikrina imunostimuliaciją, veikia baktericidiškai ir priešuždegimiškai. Jei tik pabandytumėte, bene kiekvienas pajustumėte deginantį, aštrų poskonį ir liežuvio nutirpimą, jei paragautumėte lukštavaisio ar stiebo dalies. Taip veikia alkilamidai.
Naujausiais tyrimais įrodyta, kad ežiuolėje esantys polisacharidai – vieni labiausiai reikalingų junginių imuniteto stiprinimui. Todėl ežiuolės stiebus, nors jie ir nėra išvaizdūs, taip pat galima naudoti vaistažolių arbatai, nes būtent juose yra susikaupęs didžiausias kiekis šių naudingųjų medžiagų.
Kada reikia rūpintis žaliava?
Ežiuolė – daugiametis augalas, todėl vis dėlto geriausia naudoti antžeminę jos dalį. Vaistinę žaliavą geriausia rinkti iš keletą metų augančio augalo. Jei ežiuolė vienoje vietoje auga ilgiau kaip 10 metų, vaistinei žaliavai ji ne tokia vertinga, kaip tik kelerius metus skaičiuojantis augalas. Jei norėsite naudoti šakniastiebį ir šaknis, privalėsite augalą iškasti ir kitais metais pasirūpinti nauju augalu. Iš esmės šakninė dalis daugiau vartojama antpilams ir tinktūroms ruošti, ir ji daugiau tinkama gydyti žaizdoms, geklės skalavimui, t.y. išoriniam naudojimui. Antpilo ir arbatos poveikis, efektas yra toks pat – jums spręsti, kuri forma priimtinesnė.
Tyrimais įrodyta, kad ežiuolės preparatai stimuliuoja ląstelių, kovojančių su visomis infekcijomis, aktyvumą. Ežiuolė priverčia žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Taip pat malšina uždegiminius procesus, naikina virusus, grybelius ir veikia kaip stiprus antioksidantas. Ji vartojama esant peršalimo, gripo, viršutinių kvėpavimo takų susirgimams, padidėjus limfmazgiams, skaudant gerklę. Beje, ši žolė taip pat padeda įveikti įvairias uždegimines odos ligas, pažeidimus, infekcijas, pavyzdžiui, žvynelinę, egzemą.
Ką rinkti ir kada?
Šakniastiebį reikia ruošti rudenį, kai tik subręsta lukštavaisiai, arba anksti pavasarį, iki vegetacijos pradžios. Iškasti, nuplauti, supjaustyti sekatoriumi į atskiras dalis, tada dar kartą nuplauti ir džiovinti. Bet, dėmesio – džiovinti reikia 40–60 laipsnių temperatūroje. Jei temperatūra bus per žema, šaknis greit apsidengs pelėsiu. Džiovinti tol, kol pasidarys lengva perlaužti. Vėliau galima laikyti medvilniniame maišelyje ar stiklainyje. Taip laikyti tamsoje galima kelerius metus.
Pirmuosius metus augančios ežiuolės antžeminė dalis renkama rudenį – kai jau susiformavęs žiedynas, galima imti ir skinti lapelius. Galima džiovinti padalinus į dalis, o galima ir visą. Vis dėlto, padalinus į dalis, išdžiūna greičiau ir lengviau naudoti. Pavasarį, kai tik ežiuolė pradeda ataugti, galima pradėti skinti jaunus lapelius ir dėti juos į pavasarines vitaminines salotas. Tarkim, į tokias: krapai, kiaulpienė, salotos, želmenys ir t.t. Viską supjaustyti, sumaišyti, pasūdyti druska ir užpilti alyvuogių ar kitu augaliniu aliejumi. Štai jums visas vitaminų komplektas!
Arbatai rinkti lapelius ir žiedus tinkamiausias laikas tada, kai ežiuolė tik pradeda žydėti, dar geriau, jei žiedynas nėra iki galo išsiskleidęs. Šiuo metu juose yra daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų. Neverta žaliavai naudoti tų augalų, kurie jau ilgai žydi ar yra nužydėję. Kai pirmą kartą surinksite žaliavą, po 3–4 savaičių užaugs nauji žiedynai – juos taip pat vėl galima skinti. Lapus ir didelius žiedus geriau perpjauti ir džiovinti pavėsyje, kol visiškai išdžius. Paskui viską sumaišyti ir naudoti arbatoms ar jų mišiniams. Paprastai patariama verdančiu vandeniu užpiltą žaliavą palaikyti 10–15 min. ir tada gerti. Dar naudinga paimti šaukštelį medaus ir ant jo užpilti ežiuolės arbatos. Būtent – ne įmaišyti į arbatą medų, o ant medaus pilti arbatą. Taip pat žinotina, kad nuoviras išgeriamas iš karto – užpilti kelis kartus nepatartina. Ir dar kai kas – dėl to, kad užpilsite 10 ežiuolės lapelių, o ne du ar tris – greičiau nepasveiksite. Įrodyta mediciniškai – ežiuolė geriau veikia nedidelėmis dozėmis.
Daugiau informacijos:
www.bernardinai.lt
