Nobel biocare

Erkinis encefalitas: ligai gydyti skirtų vaistų nėra, tačiau jos išvengti padės vienas veiksmas

Erkinis encefalitas

Pavasarį pabunda ne tik gamta, bet ir erkės, kurių reikia saugotis leidžiant laiką parkuose, iškylaujant pievose ar grybaujant miške. Erkių pernešamas erkinio encefalito virusas yra pavojingas žmogui ir gali sukelti ilgalaikes pasekmes. Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Brigita Baliuckienė pabrėžia, kad užkirsti kelią ligai galima tik pasiskiepijus.

„Erkinis encefalitas yra virusinė centrinė nervų sistemos infekcija, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Žmogus juo užsikrėsti gali įsisiurbus infekuotai erkei, kiek rečiau – vartodamas nepasterizuotą karvių ir ožkų pieną ar jo produktus. Susirgus erkiniu encefalitu, 26–40 proc. pacientų nustatomi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai: paralyžiai ir parezės, tremoras, sutrikusi judesių koordinacija, susilpnėjusi klausa, psichikos sutrikimai ir kt.“, – pasakoja B. Baliuckienė.

Pavojinga liga susergama ne iš karto

Erkinio encefalito viruso inkubacinis periodas trunka 2–33 dienas, todėl pirmuosius ligos simptomus žmogus dažniausiai pradeda jausti praėjus 1–2 sav. po infekuotos erkės įsisiurbimo. Pirmosios susirgimo bangos metu, kuri vidutiniškai trunka 1–8 dienas, stebimi į gripą panašūs ligos požymiai: karščiavimas, raumenų, galvos skausmas, nuovargis ir bendras silpnumas, rečiau pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai, pavyzdžiui, nosies gleivinės paburkimas ar sloga.

„Po pirmosios erkinio encefalito ligos stadijos pasireiškia „tariamo pasveikinimo“ periodas, dažniausiai trunkantis 5–7 dienas. Antrosios susirgimo bangos metu, kuri būdinga 20–30 proc. užsikrėtusių asmenų, nustatomi įvairūs centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai: pykinimas, vėmimas, febrilus karščiavimas (38–39°C), galvos skausmas, svaigimas ir sąmonės sutrikimas. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki komos ir mirties“, – teigia Vilniaus „InMedica“ klinikoje dirbanti šeimos gydytoja.

B. Baliuckienė pažymi, kad vaistų, skirtų gydyti erkiniam encefalitui, nėra. Dėl to šia virusine infekcija susirgusiam asmeniui galima skirti tik simptomus palengvinantį gydymą.

Liekamųjų reiškinių rizika – itin aukšta 

Maždaug 20 proc. erkiniu encefalitu persirgusių ligonių lieka vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai, dar vadinami poencefalitiniu neurokognityvinių funkcinių sutrikimo sindromu. Persirgusio asmens gyvenimo kokybę ir darbingumą paveikia atminties, dėmesio ir miego sutrikimai, dirglumas, emocijų nepastovumas bei dažnas galvos skausmas.

„Ilgalaikiai, mėnesius ar metus besitęsiantys sveikatos sutrikimai gali kamuoti iki pusės visų erkiniu encefalitu persirgusių žmonių. Jie neretai skundžiasi pusiausvyros, kalbos ir atminties sutrikimais, pablogėjusia dėmesio koncentracija, pažintinių funkcijų (pvz. suvokimo) sutrikimais. Dėl to susirgimas erkiniu encefalitu yra pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, o šia liga susirgę vaikai su liekamaisiais reiškiniais susiduria daug rečiau nei vyresni suaugę“, – pasakoja B. Baliuckienė ir priduria, kad liekamųjų reiškinių riziką sumažinti padeda tik skiepai nuo erkinio encefalito.

Ragina kuo greičiau pasiskiepyti

Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje Europoje. Bendrą regiono vidurkį lenkiame apie penkis kartus, todėl pasiskiepyti nuo erkinio encefalito turėtų visi šalies gyventojai, pabrėžia B. Baliuckienė.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau geriausia tai padaryti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol erkės dar nėra suaktyvėjusios. Nespėjus to padaryti, vasarą patariama skiepytis vadovaujantis pagreitinta skiepijimo schema, po kurios imunitetas erkinio encefalito virusui susidaro per keletą savaičių.

„Vakcinacija nuo erkinio encefalito nėra vienkartinis veiksmas, o pagrindinę skiepijimo schemą įprastai sudaro bent trys dozės. Po antrosios dozės imunitetas susidaro vienam sezonui, po trečiosios – 3–5 metams, todėl kas kelerius metus būtina pasiskiepyti palaikomosiomis vakcinos dozėmis. Praleidus sustiprinančią dozę pacientui rekomenduojama  skiepijimo schemą tęsti toliau, kartoti skiepijimo schemos  nereikia“, – pasakoja „InMedica“ šeimos gydytoja.

Be to, jeigu po pirmos skiepo dozės skiepijimo procesas nutrūko, skiepijimo schema turi būti pradėta iš naujo, nes dėl nepilnai susiformavusio imuniteto išlieka tikimybė susirgti erkiniu encefalitu įsisiurbus erkei.

Nors erkinio encefalito vakcinos efektyvumas siekia iki 98 proc., B. Baliuckienė pažymi, kad net ir pasiskiepijus būtina saugotis erkių įsisiurbimo taikant individualias apsaugos priemones. Šeimos gydytoja rekomenduoja dėvėti tinkamą aprangą , geriausia rinktis  šviesios  spalvos drabužius  ilgomis rankovėmis, dėvėti galvos dangalus, naudoti repelentus, o kaskart grįžus iš gamtos, atidžiai apsižiūrėti savo kūną.

TAIP PAT SKAITYKITE