Kauno visuomenės sveikatos centras (KVSC) informuoja, kad darbo vietose ir namų aplinkoje naudojami elektriniai prietaisai bei įrenginiai kuria apie save elektromagnetini lauką, kuris gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą. Kadangi susidūrimo su elektromagnetiniais laukais visiškai išvengti neįmanoma, jų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai galima sumažinti taikant tam tikras apsaugos priemones.
Elektromagnetinis spinduliavimas supa mus nuo gimimo. Viena geriausiai žinomų jo formų gamtoje yra šviesa. Nustatyta, kad žmonių sukuriami elektromagnetiniai laukai yra daug stipresni nei natūraliai gamtoje egzistuojantys. Darbo vietose ir namų aplinkoje naudojami elektriniai prietaisai bei įrenginiai: buitiniai prietaisai, elektros įrenginiai, kompiuterių ekranai, elektros perdavimo tinklai, radijo ir televizijos bei mobiliojo ryšio antenos aplink save sukuria elektromagnetinį lauką. Elektromagnetinių laukų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai įrodytas moksliniais tyrimais.
Pasak KVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiosios specialistės Auksės Dabrilaitės, elektromagnetinio lauko poveikis žmogui priklauso nuo elektrinio ir magnetinio lauko įtampų, virpesių dažnio, spinduliavimo intensyvumo, apšvitinimo vietos mūsų kūne, veikimo trukmės, individualių organizmo savybių.
Žmogaus jutimo organai reaguoja į 20-300 MHz dažnio elektromagnetinį lauką, todėl daugeliu atvejų jis yra nejuntamas. Pabuvęs elektromagnetiniame lauke, kurio energijos galingumas yra didesnis nei 10mW/cm2, žmogus gali jausti nespecifinius simptomus: nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą ar skausmą, rankų drebulį, gali prasidėti nemiga, pakilti temperatūra. Esant ilgalaikei 3-5 min. superaukštų dažnių 300 MHz – 300 GHz elektromagnetinei energijai, gali išsivystyti ir tiesioginiai širdies ir kraujagyslių funkciniai pakitimai.
Žmogaus kūnas sugeria tam tikro dažnio ribose skleidžiamą elektromagnetinio lauko energiją, kurią paverčia šiluma ir jos perteklių pašalina į aplinką. Tačiau kai šilumos kiekis yra per didelis, organizmas gali perkaisti. Tai ypač pavojinga tiems organams, kuriuose vyksta termoreguliavimo procesai. Priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ir lėtiniai organizmo pakenkimai. Didelės energijos elektromagnetinis laukas gali pažeisti akis, sukelti leukemiją, smegenų auglius reprodukcinės, endokrininės sistemų pakenkimus. Nuolat veikiamiems elektromagnetinės spinduliuotės gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai.
KVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiosios specialistės Auksės Dabrilaitės teigimu, elektromagnetinės bangos neturi savybės kauptis žmogaus organizme. Laiku nutraukus darbą elektromagnetiniame lauke ar išjungus prietaisą iš tinklo, o taip pat patikimai apsaugojus darbo vietą nuo minėtų laukų poveikio, nespecifiniai organizmo sutrikimai išnyksta, o gydant ir taikant reabilitaciją sunkesniais atvejais, ligoniai dažniausiai pasveiksta.
Rekomenduojamos apsaugos nuo elektromagnetinių laukų priemonės:
1. Patalpos, kuriose dirbama su kompiuteriu, turi atitikti HN 32: 2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai” darbo vietai keliamus ploto, apšvietimo, triukšmo, vibracijos, šiluminės aplinkos, spinduliuotės reikalavimus. Rekomenduotina, kad darbdaviai patys imtųsi atitinkamų priemonių: atliktų pradinius foninius spinduliuotės matavimus, darbui rinktųsi patalpas, kurios yra toliau nuo išorinių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių. Elektromagnetinius laukus darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje žinant jų skleidžiamų bangų dažnį gali išmatuoti atestuotos ar akredituotos laboratorijos, kurios naudoja sertifikuotą įrangą.
2. Jei tenka dirbti patalpoje, kurioje nustatyta padidinta elektromagnetinė spinduliuotė, rekomenduojama:
* kuo trumpiau joje būti bei mažinti elektrinės technikos veikimo laiką;
* darbo vietą perkelti į kitą vietą, kur nustatyta mažesnė elektromagnetinė spinduliuotė (spinduliavimas mažėja tolstant nuo šaltinio).
* elektromagnetinės spinduliuotės mažinimui naudoti šaltinio ar darbo vietos ekranavimą.
