Ieškant veiksmingų ir šiuolaikiškų sveikatos priežiūros sprendimų, vis dažniau pasirenkamos nuotolinės gydytojų konsultacijos. Ši paslauga vertinama dėl galimybės greitai gauti medicininę pagalbą neišeinant iš namų (46 proc.) ar esant kitoms priežastims likti namuose (27 proc.), rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Ekspertai pabrėžia, kad nuotolinės konsultacijos turi dar vieną rečiau minimą pranašumą − padeda mažinti ligos metu patiriamą neigiamą psichologinį krūvį.
Paciento ramybė – gydymo proceso dalis
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nuotolinės gydytojų konsultacijos vis dažniau iš atsarginio sprendimo tampa sąmoningu pasirinkimu, siekiant sumažinti emocinį krūvį negalavimo ar ligos metu. Ženkli gyventojų dalis (46 proc.) nuotolinę konsultaciją rinktųsi dėl negalėjimo išeiti iš namų susirgus, taip pat paslauga svarbi ir dėl kitų aplinkybių, verčiančių likti namuose (27 proc.).
Tai rodo, kad vis dažniau renkamasi tokia sveikatos priežiūros forma, kuri nesukelia papildomo streso ir nereikalauja sudėtingos logistikos. Kaip pažymi „Affidea“ klinikos psichiatrė Brigita Domarkaitė, net ir nedideli sveikatos sutrikimai gali reikšmingai paveikti emocinę savijautą – todėl svarbu, kad pagalba būtų pasiekiama kuo greičiau ir patogiau.
„Susirgus dažnai išryškėja pažeidžiamumo, silpnumo jausmas, atsiranda nerimas, kontrolės praradimo pojūtis. O kai sustoja įprastas gyvenimo ritmas – darbas, planai, socialinis aktyvumas – ypač tiems, kurie save vertina per produktyvumą ar lyginimąsi su kitais, kyla kaltės jausmas. Savu ruožtu gydytojo konsultacija suteikia pacientui saugumo jausmą, mažina nerimą ir padeda ramiau priimti gydymą bei sveikimo eigą“, – sako psichiatrė.
Psichologinio komforto reikšmė
Anot psichiatrės, viena iš kertinių sveikimo sąlygų – psichologinis komfortas. Stresas tiesiogiai veikia organizmą: silpnina imuninę sistemą, lėtina gijimą, todėl ramybė ir emocinis stabilumas tampa ne mažiau svarbūs nei pats gydymas.
„Greitai suteikta gydytojo konsultacija ir aiškumas dėl sveikatos būklės reikšmingai mažina nerimą. Tai padeda žmogui susitelkti į gydymą ir sveikti be papildomos vidinės įtampos. Jei būklė kelia klausimų – svarbu kreiptis į gydytoją, tačiau kiti įsipareigojimai, kaip darbas ar šeimos rūpesčiai, turėtų būti atidedami. Sergančiam žmogui svarbiausia – poilsis, atjauta sau ir artimųjų palaikymas“, – pabrėžia B. Domarkaitė.
Tyrimo duomenys rodo, kad pastarasis aspektas svarbus ne tik patiems pacientams, bet ir tiems, kurie rūpinasi kitais: bene kas trečias (35 proc.) gyventojas nurodė, jog nuotolinės konsultacijos padeda greitai pasirūpinti senjorais ar vaikais. Tai leidžia užtikrinti savalaikę pagalbą artimiesiems bei prisidėti prie jų fizinės bei emocinės gerovės.
Anot psichiatrės, būtent emocinis komfortas yra svarbi sveikimo proceso dalis. „Būti sergančiu – reiškia pripažinti savo žmogiškumą. Sveikimo procesas apima ne tik fizinį, bet ir emocinį atsigavimą. Todėl svarbu neskubėti, atsitraukti nuo perteklinės informacijos ir, jei leidžia savijauta, rinktis ramybę teikiančias veiklas“, – teigia specialistė.
Pasirūpinti savimi – visur ir visada
Emocinis diskomfortas, susijęs su sveikatos sutrikimu, gali sustiprėti, jei pacientas ilgą laiką negauna gydytojo konsultacijos. Pavyzdžiui, EBPO 2023 m. tyrimo duomenimis, 40 proc. pacientų Lietuvoje pas kardiologą laukia ilgiau nei mėnesį – tai ne tik apsunkina paslaugų prieinamumą, bet ir gali kelti papildomą įtampą.
„Šios kliūtys paskatina ieškoti alternatyvių sprendimų, tarp jų ir nuotolinių konsultacijų, kurios leidžia greičiau pasiekti specialistą, užtikrinant didesnį psichologinį komfortą pacientui. Galimybė greitai gauti reikiamą pagalbą sumažina laukimo įtampą, suteikia daugiau aiškumo ir padeda jaustis saugiau sutrikus sveikatai“, – pabrėžia Karolina Blauzdienė, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento sveikatos žalų grupės vadovė.
K. Blauzdienės teigimu, nuotolinės konsultacijos suteikia psichologinio komforto ir esantiems už šalies ribų: tyrimo duomenimis, šią paslaugą vertina ir tie, kuriems prireikia medicininės pagalbos lietuvių kalba (17 proc.). Tai reikšmingai padidina psichologinį komfortą, leidžiant išvengti kalbos barjero, sudėtingos orientacijos sveikatos sistemoje būnant užsienyje ir užtikrina sklandų bendravimą su gydytoju.
„Pastebime, kad būnant užsienyje ypač svarbus tampa greitas ir aiškus ryšys su gydytoju gimtąja kalba – tai ne tik palengvina sprendimų priėmimą dėl sveikatos, bet ir sumažina stresą nepažįstamoje aplinkoje. Registruodamiesi gydytojo konsultacijai „Lietuvos draudimo“ programėlėje, klientai gali pasirinkti jiems patogiausią ir saugią nuotolinio ryšio būdą – įprastą skambutį telefonu, platformas „Zoom“, „Viber“ ar „WhatsApp“, kurios atitinka aukščiausius duomenų apsaugos ir privatumo standartus“, – teigia ekspertė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
