REXSAN

Eismo įvykiuose vis dažniau nukenčia pėstieji: kas nulemia nelaimes ir ką būtina žinoti eismo dalyviams?

Eismo įvykiai

Nors saugumui kelyje skiriamas didelis dėmesys, tačiau eismo įvykiuose žuvusių ir sužeistų pėsčiųjų skaičius pastaraisiais metais vėl išaugo. 2023-aisiais sužeista virš 700 pėsčiųjų ir tai sudarė penktadalį (21 proc.) visų sužeistųjų per eismo įvykius. Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, nukentėjusiems buvo išmokėtos ir tūkstančius eurų siekiančios žalos. Deja, kartais nelaimes nulemia ne tik neatsargus vairuotojų, bet ir pačių pėsčiųjų elgesys. 

Lietuvos policijos duomenimis, eismo įvykiuose sužeistų pėsčiųjų skaičius auga jau trejus metus: kai 2021-aisiais nukentėjo 633, 2022 m. – 704,  o 2023 m. – 714 pėsčiųjų.  Dažniausiai sužeidimai susiję su transporto priemonėmis – pernai iš beveik 3 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, 24 proc. sudarė incidentai transporto priemonei partrenkus pėsčiąjį. 

Nemažai – sunkių sužeidimų

Pėstieji yra mažiausiai apsaugoti eismo dalyviai, todėl susidūrimai su transporto priemonėmis kartais būna itin skaudūs. Tokių įvykių pernai buvo ne vienas, nepriklausomai nuo metų laiko, o nukentėjusiems išmokėtos nemažos sumos, pasakoja ERGO asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė.

Blogiausia, kad automobiliai grėsmę pėstiesiems gali kelti ir pėsčiųjų perėjose. Jose ar šalia jų įvyksta daugybė incidentų, o vienas itin skaudus užfiksuotas pernai. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas laiku nesumažino savo valdomos transporto priemonės greičio ir nepraleido šalia nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per kelio važiuojamąją dalį ėjusio garbaus amžiaus pėsčiojo. Jis dėl incidento metu patirtų daugybinių sužalojimų mirė, o jo artimiesiems išmokėta 40 tūkst. eurų neturtinės žalos ir padengtos laidojimo išlaidos.  

Deja, kartais saugiai jaustis pėstieji negali ir būdami ant kelkraščio. Turbūt kiekvienas esame girdėję apie į viešojo transporto stoteles įsirėžusius automobilius, o pernai užfiksuotas itin skaudus įvykis, kai transporto priemonė kliudė kelkraščiu ėjusį pėsčiąjį. Nukentėjusysis dėl sunkaus sveikatos sužalojimo prarado dalį darbingumo, dėl sužalojimų ir negautų pajamų jam iki šiol išmokėta apie 30 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.

„Kaip rodo surinkta statistika, dažnai didesnes žalas lemia tai, kad nukentėjusysis yra ilgesnį laiką nedarbingas arba neterminuotai netenka dalies darbingumo, dėl ko patiriami nuostoliai dėl negautų pajamų. Laimė, kad beveik visais atvejais žalą nukentėjusiems, nesvarbu, ar jie sužalojami gatvėje, ar transporto priemonėje, dengia atsakingo už įvykį vairuotojo turimas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas“, – teigia L. Karutienė.

Pėstieji turi nepamiršti pareigų

Kartais nelaimių priežastimi tampa ir pačių pėsčiųjų atsainus elgesys. Lietuvos policijos duomenimis, vien pernai užfiksuota virš 9 tūkst. pėsčiųjų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Itin dažnai pėstieji neteisingai perėjo važiuojamąją kelio dalį arba kirto kelią neleistinoje vietoje – pernai užfiksuoti 2 442 tokie pažeidimai. Tai net 40 proc. daugiau negu 2022-aisiais.

Pastaraisiais metais augo ir pėsčiųjų nepaklusimas eismo reguliavimo signalams skaičius – kai 2021 m. už tai nubausta 726 kartus, 2023 m. – jau 802. Pėstiesiems už kelių eismo taisyklių nesilaikymą gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 230 eurų.

„Primename, kad einant per gatvę visais atvejais reikėtų neskubėti – apsidairyti į abi puses, nebėgti degant raudonam šviesoforo signalui ar kirsti kelio tam neskirtoje vietoje. Itin pavojinga, kai viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų – gali būti, kad pirma juosta važiuojantis automobilis sustos, tačiau tuo pačiu užblokuos vaizdą kitomis juostomis keliaujančių automobilių vairuotojams. Tad reikėtų įsitikinti, kad vairuotojas jus mato ir tik tada kirsti gatvę“, – patarimus primena Jorūnė Liutkienė, Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė.

Kita didžiulė problema – nepasirūpinimas savo saugumu sutemus. Pernai net 30 proc. pėsčiųjų nukentėjo – buvo sužeisti ar žuvo – tamsiuoju paros metu. „Temstant ar jau sutemus tiesiog būtina pasirūpinti gerai šviesą atspindinčiais atšvaitais, esant blogam matomumui dėl lietaus ar rūko – dėvėti ryškius drabužius. Svarbu suprasti, kad vairuotojas pėsčiojo gali ir nepastebėti dėl įvairių priežasčių, o esant slidžiai kelio dangai nebūtinai laiku sustoti. Kaip rodo mūsų turimi žalų duomenys, nelaimė gali tykoti ir visai šalia, o jos išvengti dažnai galima tiesiog skiriant daugiau dėmesio situacijos kelyje įvertinimui“, – teigia ERGO atstovė

TAIP PAT SKAITYKITE