Gudručio vaistinė

Eilė plyšusio menisko operacijai – dveji metai: atskleidė, kaip pas gydytoją patekti greičiau

Plyšęs meniskas

Pacientai piktinasi, jog didžiosiose Lietuvos ligoninėse dažnai plyšusio menisko gydymo operacijos tenka laukti net iki dviejų metų. O kartais ir dar ilgiau. Todėl patyrusieji kelio sąnario traumą yra priversti kentėti skausmus arba rinktis mokamas paslaugas. Tačiau Kėdainių ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Alfredas Hofmanas sako, kad yra kitų būdų, kaip užtikrinti, kad operacija būtų atlikta kaip įmanoma greičiau.  

„Vis dar nedaugelis žino, kad nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos, pacientai gydymo paslaugas gali gauti bet kurioje šalies sveikatos priežiūros įstaigoje ir taip reikiamą operaciją gauti daug greičiau. Taip pat ir kelio sąnario operaciją. Didžiųjų miestų ligoninėse tokios procedūros gali tekti laukti net iki dviejų metų. Toks laiko tarpas, akivaizdu, nėra naudingas pacientui. Laiku nesiėmus gydymo – kelio sąnarys dyla ir ateityje sukelia rimtesnes komplikacijas. Tačiau to galima išvengti operaciją pasirinkus regioninėse šalies ligoninėse. Pavyzdžiui, Kėdainiuose tokios procedūros reikėtų palaukti vos 1-2 mėnesius“, – teigia Kėdainių ligoninės gydytojas.

Anot jo, Kėdainių ligoninėje plyšusio menisko operacijai yra visa reikiama įranga. O netrukus ligoninė įsigys ir modernesnių inkarinių siūlų, kurie galutiniam procedūros rezultatui įtakos neturi, tačiau žymiai palengvina darbą gydytojui.

„Be to, regioninių gydymo įstaigų privalumas ne tik trumpesnės eilės. Jose daug patogiau susiorientuoti iš mažesnių miestelių ar kaimų atvykusiems pacientams. Patalpos niekada nebus pergrūstos žmonių. O svarbiausia – gydytojų užimtumas daug mažesnis nei didžiuosiuose šalies miestuose“, – sako A. Hofmanas.

Ar visada būtina operacija? 

A. Hofmanas teigia, jog neretai sulaukia pacientų klausimo – ar būtina operacija plyšus meniskui? Anot jo, vieno teisingo atsakymo į šį klausimą nėra – į situaciją reikėtų pažvelgti individualiai ir tik nuodugniai ištyrus aplinkybes bei pasekmes, priimti sprendimą.

„Iš esmės operacija nėra būtina. Tačiau svarbu atsižvelgti į daugelį dedamųjų: skausmo ir diskomforto laipsnį, žmogaus aktyvumą, gyvenimo būdą, amžių. Jei operacijai nesiryžtama – pacientas turės riboti savo fizinį krūvį, naudoti skausmą malšinančius vaistus. Be to, ilgai atidėliojant plyšusio menisko operaciją – jis ateityje gali sukelti komplikacijų. Įsivaizduokite, jei tarpduryje padėsite kokį daiktą ir nuolatos jį spausite durimis, taip galiausiai jas sugandinsite. Panaši mechanika veikia ir mūsų kelio sąnarius. Neoperuodami plyšusio menisko, galiausiai kremzles pažeidžiame tiek, jog gali prireikti ir kelio sąnario keitimo operacijos. Negydant menisko plyšimo, su laiku gali sumažėti ir kelio sąnario stabilumas – padidėti raiščių traumų tikimybė“, – teigia A. Hofmanas.

Taip pat gydytojas ortopedas traumatologas pataria neapsigauti reklaminiais triukais.

„Daugelis esame matę televizijoje reklamuojamus skausmą malšinančius tepalus. Tačiau jie situacijos neišgelbėja, o tik kuriam laikui nuslopina jaučiamą skausmą. Kelio sąnarys – meniskas – neturi geros kraujotakos, todėl jo sugijimas gana komplikuotas, savaime be operacijos jis nesugis“, – aiškina gydytojas A. Hofmanas.

Specialistas atkreipia dėmesį, jog gali pasitaikyti situacijų, kai ir artroskopinė kelio operacija nebeišgelbės.

„Kai pažeistas ne tik sąnarys, bet yra ir didelio laipsnio kremzlės pažeidimas, o kartu dar ir menisko plyšimas – artroskopinė operacija (naudojant endokamera ir nedarant didelių pjūvių) nebepadės. Tuomet pacientas nukreipiamas į kelio sąnario protezavimą. Tačiau, jei pacientas laiku negaus reikiamos operacijos tik plyšus meniskui – kremzlę žmogus pažeis judėdamas su plyšusiu ir neoperuotu kelio sąnariu. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl reikėtų suskubti, nestovėti dviejų metų ar net ilgesnėse eilėse ir rinktis operaciją regioninėse gydymo įstaigose“, – pataria gydytojas ortopedas traumatologas.

Regionines ligonines supantys mitai

Regioninės sveikatos priežiūros įstaigos daugiau dėmesio sulaukė COVID-19 pandemijos metu. Mat tuomet žmonės rinkosi net toliau nuo jų gyvenamųjų vietų esančias gydymo įstaigas. Tačiau vis dar didžioji dauguma pacientų neįvertina galimybės sveikatos priežiūros paslaugas gauti daug patogiau ir vadovaujasi nepagrįstais mitais.

Vienas tokių – baimė, kad regioninėse ligoninėse gali pritrūkti specialistų kompetencijų arba reikiamos įrangos.

„Visa tai – nepagrįsti įsitikinimai. Regionuose dirbantys gydytojai – kompetentingi savo srities specialistai, išmanantys savo darbą ir specializaciją. Jie visada pasakys, ar jie gali atlikti tam tikrą operaciją, jei ne – nukreips pas kitą specialistą“, – teigia A. Hofmanas.

Anot jo, regionuose dirbantys specialistai savo teorines žinias nuolat tobulina konferencijose pas didžiųjų miestų ir užsienio gydytojus: „Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio 21 d. Kėdainių ligoninėje mokymus vedė profesionalūs ir ilgalaikę patirtį sukaupę gydytojai Markas Fiodorovas ir Liudas Bazaras, kurie specializuojasi aukščiausio lygio ortopedijos – traumatologijos bei artroskopijos ir sporto traumatologijos medicinoje“.

TAIP PAT SKAITYKITE