„Egocentrizmas” skamba panašiai kaip „egoizmas”, tačiau pastarasis reiškia visai ką kita.
Psichologų teigimu, labai dažnai nežinantieji šių sąvokų skirtumų egoistu vadina egocentriką ir, žinoma, klysta. Pastarasis mano, kad šis pasaulis sukurtas jam, kad jo norai turi būti išpildyti. Jis labai įsižeidžia, jeigu yra kitaip.
Artimieji, draugai, svetimi žmonės – visi jie tik įrankiai egocentriko poreikiams patenkinti. Priešingu atveju, egocentrikas tiesiog išbraukia juos iš savo gyvenimo. Daugelio psichologų manymu, tik besąlygiškai atsidavęs žmogus gali būti šalia tokio savimylos.
Tyrinėjantys žmogaus charakterio ypatybes tvirtina, jog egocentrikas nesupranta, jog kiti gali galvoti, vertinti, bendrauti kitaip, nei jis įsivaizduoja. Netgi savo kailiu įsitikinęs kai kurių sprendimų klaidingumu, ne kartą užlipęs „ant to paties grėblio”, jis vis tiek laikysis savo tiesos.
Priešybė egoistui ir egocentrikui – altruistas. Tačiau psichologai įspėja, altruizmas altruizmui nelygu. Egzistuoja vadinamasis apgaulingas altruizmas: padaroma gera kitam, bet tikimasi už tai atlygio, beje, nebūtinai materialinio. Tokiam „altruistui” kur kas svarbiau girdėti nesibaigiančius padėkos žodžius.
