Nevyriausybinė britų organizacija nustatė, kad net 62 proc. tyrimo metu internetu pirktų medikamentų buvo suklastoti arba neatitiko standartų. Rezultatai privertė prabilti apie nelegalios prekybos vaistais keliamą pavojų sveikatai ir gyvybei.
Falsifikuoti buvo net rimtoms širdies, kvėpavimo, nervų sistemos ligoms bei protiniams sutrikimams gydyti skirti vaistai. Buvo tirta daugiau nei šimtas interneto vaistinių ir trisdešimt dažniausiai perkamų receptinių vaistų. Visi jie buvo atsiųsti neįsitikinus, ar užsakovas turi receptą, o tai yra nelegalu ir kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai.
Nustatyta, kad 95,6 proc. interneto vaistinių veikia nelegaliai, 94 proc. tokių tinklapių neturi galinčio patarti kvalifikuoto vaistininko. Per 90 proc. šių e-vaistinių siūlo tik receptinius vaistus, o 86 proc. svetainių taiko suklastotą patikimumo nuorodą.
Pavojus sveikatai ir gyvybei
Gavę užsakytuosius vaistus, ekspertai atliko vizualią ir cheminę receptinių vaistų analizę. Trimis atvejais iš penkių tyrėjai gavo suklastotą arba standartų neatitinkantį vaistą. Nors 38 proc. parsisiųstų vaistų buvo autentiški, 16 proc. jų buvo nelegaliai importuoti iš ne Europos Sąjungos valstybių, o 33 proc. jų neturėjo informacinio lapelio, o tai nelegalu ir gali kelti grėsmę vartotojo sveikatai.
Tyrėjai pabrėžė, kad sparčiai plintant nelegalioms interneto vaistinėms, didėja rizika, jog pacientai gaus falsifikuotų vaistų. Patiklus ir neapsišvietęs vartotojas, pirkdamas vaistus internetu, labai padidina ne tik žalos sveikatai, bet ir mirties pavojų.
Saugumo užtikrinimas
„Tyrimo rezultatai yra sukrečiantys. Tai, ką jie atskleidė, reikalauja veiksmų. Vartotojai yra imlūs falsifikuotiems vaistams, kurie gali pakenkti jų sveikatai, o blogiausiu atveju atimti gyvybę. Mūsų organizacija ragina visus šio proceso dalyvius – paieškos programų savininkus, banko kortelių platintojus, siuntinių tarnybas, pacientų draugijas ir priežiūros institucijas imtis veiksmų, kad užkirstume kelią šiai pavojingai tendencijai”, – sakė Jimas Thomsonas, Europos saugių vaistų prieinamumo susivienijimo (EAASM) vadovas. Ši nepriklausoma organizacija buvo įkurta 2007 metais. Ji rūpinasi, kad Europos pacientams būtų teikiami saugūs vaistai.
Tyrimo autoriai be kita ko siūlo, kad tokios paieškos programos kaip Google, Yahoo, MSN ar ASK nenurodytų tinklapių, reklamuojančių suklastotus vaistus. Tokia taktika pasiteisino varžant vaikų pornografijos tinklapių prieinamumą, tad neabejojama, kad ji gali padėti ir kovojant ir su nelegaliomis e-vaistinėmis. Legaliai veikiančiose interneto vaistinėse pacientas pirma nusiunčia receptą paštu, kad galėtų užsisakyti ir parsisiųsti vaistą, paprastai kainuojantį pigiau nei įprastose vaistinėse.
Kaip atpažinti?
Legaliomis interneto vaistinėmis dažniausiai naudojasi neįgalūs, vyresnio amžiaus, atokiau gyvenantys ar negalintis įprastinėmis valandomis nuvykti į vaistinę žmonės. Kiti jas renkasi dėl greičio ir patogumo. Jomis mielai naudojasi žmonės, nenorintys, kad šeima arba darbdavys sužinotų apie jų sveikatos problemas. Taip pat nerimaujantys, kad gydytojas neskirs esą jiems būtino vaisto.
Nelegalios interneto vaistinės potencialių klientų ieško siųsdamos elektroninio pašto šiukšles, dažniausiai su žodžiais „viagra, cialis arba levitra”. Neteisėtai veikiančios vaistinės paprastai skelbiasi taikančios neįprastai dideles nuolaidas, o tai dar sustiprina įtarimus, kad siūlomi suklastoti vaistai.
Legaliai veikiančios interneto vaistinės paprastai turi ženklą VIPPS (Verified Internet Pharmacy Sites), naudojamą JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Australijoje, o Jungtinėje Karalystėje – ženklą RPSGB (Royal Pharmaceutical Society of Great Britain). Per šiuos ženklus internautas gali patekti į šių institucijų tinklapius, ir tai rodo, kad tie logotipai naudojami legaliai.
