Tikrai nereikia būti droviam – kaip rodo tyrimai, drovumas gali gerokai patrumpinti jūsų gyvenimą, ypač jei jūs žiurkė.
Čikagos universiteto mokslininkės Sonia Kavidželi ir Marta Maklintok JAV mokslų akademijos darbuose paskelbė straipsnį apie žiurkių neofobiją – nežinomybės baimę. Jų duomenimis, net 60 procentų baugių žiurkių gaišo kur kas anksčiau negu drąsesniųjų.
Žiurkės dažniausiai pasižymi bebaimiškumu, bet esama ir drovių – panašiai, kaip žmonių visuomenėje. Todėl šį dėsningumą, matyt, galima taikyti ir žmonėms.
Pavyzdžiui, 14 mėnesių kūdikis jau rodo drovumo, slopinimo, bebaimiškumo požymius – vadinasi, tuomet aktyvėja endokrininės ir autonominės nervų sistemos.
Tačiau ryšį tarp baimės ir fiziologinių procesų daug greičiau galima nustatyti tiriant žiurkes, kurios gyvena trumpiau negu žmonės.
Čikagos biologų grupė suleido į vieną didelį narvą 28 jaunus žiurkių patinėlius. Tame narve buvo padėta įvairiausių jiems nematytų daiktų – dubuo, tuščios ėdžios, tunelis, plyta. Stebėta, kaip žiurkės elgsis.
Kai kurie patinėliai drąsiai ropštėsi ant neįprastų daiktų, landžiojo visur, o kiti tupėjo susitraukę iš baimės. Abi stebimos patinėlių grupės sirgo tomis pačiomis ligomis, bet naujoves džiugiai priimantys gyveno ilgiau.
Bailiųjų žiurkių vidutinė gyvenimo trukmė buvo 599 dienos, o mažiau baugių – 701 diena. Ilgiausiai iš droviųjų gyvenusi žiurkė sulaukė 840 dienų, tuo tarpu seniausia iš drąsiųjų dar pagyveno pusę metų.
Beje, esama duomenų, kad depresija sergantys žmonės dvigubai dažniau suserga Alcheimerio liga. Šiame straipsnyje remiamasi 797 amerikiečių stebėjimu. Jų amžiaus vidurkis 75 metai. Mokslininkai susidomėjo, ar antidepresantai sumažintų sergamumą šia liga – ketinama smulkiau tai patyrinėti.
