Su kruvinu sūnumi į Turkijos ligoninę atskubėjusi klaipėdietė išgirdo, jog medikai vaikui nepadės – reikia patvirtinimo, kad už tai bus sumokėta. Tačiau poilsiautojais turėję pasirūpinti draudikai moterį paliko bėdoje, mat baigėsi jų darbo valandos.
Galvoje žiojėjo žaizda
Klaipėdietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – V.S.) ir jos aštuonmetis sūnus vis dar bando atsigauti po Turkijoje patirtų įspūdžių. Tačiau jie ne malonūs, o košmariški.
Moteris kelionei ruošėsi itin atsakingai, nes tarsi nujautė, jog gali nutikti kas nors bloga. Ji nuėjo į „Citadelės” banką, kurio išduotos kreditinės kortelės „American Express Blue” privalumas – garantuojamas „BTA draudimo” kelionės draudimas.
„Banke gavau draudimo polisą, visus telefono numerius, kuriais turėčiau skambinti, jei užsienyje nutiks nelaimė. Rami su sūnumi išvykau smagiai atostogauti”, – pasakojo klaipėdietė.
Tačiau vieną atostogų dieną, kurią ji su vaiku leido prie viešbučio baseino, nutiko nelaimė. Berniukas neatsargiai šoko į vandenį ir galva trenkėsi į baseino kraštą. Nuo smūgio galvoje atsivėrė didelė žaizda, pasipylė kraujas.
Pirmąją pagalbą suteikė viešbučio gydytojas, o administracija pasirūpino mamą su sūnumi nuvežti į artimiausią ligoninę.
Vietoj pagalbos – robotas
„Kai sūnų tvarstė viešbučio gydytojas, supratau, kad reikės rimtesnės medikų pagalbos. Todėl pasiėmusi iš banko gautą draudimo poliso lapą iškart pradėjau skambinti nurodytais telefonais. Skambinau kelis kartus, išklausiau visus įrašytus balsus, tačiau kai tik jau mane turėjo sujungti su gyvu konsultantu, pokalbis nutrūkdavo. Ir taip kelis kartus”, – išgyventus nemalonumus prisiminė pašnekovė.
Turkijos ligoninėje košmaras tęsėsi. Medikai pareiškė, jog vaiką reikia skubiai ištirti, nes galvos žaizda yra didelė ir pavojinga. Ji buvo 12 centimetrų ilgio ir 6 milimetrų gylio.
Gydytojai įtarė, jog berniukui gali būti sukrėstos smegenys, formuotis hematoma ar net būti lūžusi kaukolė.
Šiurpias prognozes apie sūnaus būklę išsakę medikai pareiškė, kad pagalbos berniukui neteiks, kol nebus patvirtinta, kaip bus sumokėta už paslaugas.
„Suprantu tuos medikus, nes jie nenorėjo rizikuoti. Juk išties nebuvo aišku, kaip sumokėsiu už gydymo paslaugas. Mano draudikai tylėjo, grynųjų pinigų neturėjau. Niekam nelinkėčiau patirti tokio jausmo, kai matai kraujuojantį sūnų, o esi paliktas likimo valiai ir nerandi išeities”, – išgyvenimais dalijosi pašnekovė.
Siūlė laukti ryto
Galiausiai klaipėdietė paskambino Lietuvoje esančiam bendradarbiui. Jis kartą svečioje šalyje yra patyręs traumą, todėl žino, kaip tokiu atveju elgtis.
„Kai bendradarbė man paskambino, maniau, kad problema elementari ir ją pavyks išspręsti per 15 minučių. Tačiau, pasirodo, klydau”, – pasakojimą apie kovą su draudikais pradėjo vyras.
Išgirdęs moters pagalbos šauksmą, jis iškart paskambino „BTA draudimo”, suteikusio kelionės draudimą, atstovams.
Šie garantavo, jog į Turkijos ligoninę tuoj išsiųs garantinį raštą, jog už paslaugas bus sumokėta, ir paprašė atsiųsti moters asmens duomenis.
Juos nusiuntus, po 20 minučių vyras staiga sulaukė žinios, kad tokios klientės duomenų bazėje nėra, jie nieko negali padėti ir jokio garantinio rašto nesiųs.
„Garsiai reikalavau, kad ką nors darytų, nes juk vaikas buvo sužeistas. Tačiau išgirdau, jog darbo valandos baigėsi ir teks laukti kitos dienos. Maždaug kapstykitės, kaip norite”, – baisėjosi pašnekovas.
Sumokėjo 3 tūkst. litų
Tuomet jis paskambino kelionių agentūros, kuri klaipėdietei ir pardavė kelionę, atstovei Turkijoje.
Vadybininkė sutiko nuvažiuoti į už 60 kilometrų esančią ligoninę. Ji įtikino medikus, kad apžiūrėtų vaiką, nes ligoninei tikrai bus sumokėta už darbą.
„Pinigų man skubiai paskolino ir juos į sąskaitą pervedė bendradarbis. Jei ne tai, nežinau, kaip viskas būtų pasibaigę”, – dėkinga buvo klaipėdietė.
Ji Turkijos ligoninei sumokėjo 900 eurų (3 105 litus).
Medikai berniuką stebėjo parą, galvą peršvietė tomografu. Laimė, rimtų sveikatos sutrikimų nebuvo nustatyta. Žaizdą gydytojai susiuvo, ir šiuo metu vaikas jaučiasi gerai.
„Kitą rytą sulaukiau skambučio iš banko, kuris kolegei išdavė kreditinę kortelę ir garantavo kelionės draudimą. Darbuotoja atsiprašė, sakė, kad įvyko klaida. Dabar esą jie išsiaiškino, jog tokia klientė egzistuoja, todėl galima Turkijos ligoninei nusiųsti garantinį raštą. Tačiau buvo jau per vėlu. Man iki šiol keista, kodėl taip abejingai žiūrima į klientus. Juk ir tą vakarą prašėme, kad ne pinigų ligoninei pervestų, o tik popiergalį nusiųstų”, – šiurpo pašnekovas.
Ketina kreiptis į teismą
Grįžusi į Lietuvą klaipėdietė iškart nužingsniavo į „BTA draudimo” atstovybę Klaipėdoje. Ji draudikams pateikė dokumentus apie Turkijoje patirtas gydymo išlaidas.
„Tačiau, panašu, jog šis klausimas geranoriškai nėra sprendžiamas, nes sulaukiau skambučio ir specialistė paaiškino, kad jokios išmokos negausiu. Manau, jog man priklauso ne tik ji, bet ir moralinė kompensacija, nes tikrai negalima savo klientų tokiu kritiniu momentu palikti likimo valioje”, – įsitikinusi moteris.
Ji neatmetė galimybės, kad jei prireiks, savo teises gins teisme.
„BTA draudimo” marketingo projektų vadovė Eglė Berentienė teigė, jog nesusipratimas kilo dėl to, jog buvo pasibaigusios darbo valandos. „BTA draudimas” yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su „Citadelės” banku, todėl jo klientai gauna ir kelionės draudimą.
Gavę informaciją, kad užsienyje moterį ištiko bėda, draudikai kreipėsi į banką, jog būtų patvirtinta, kad ji tikrai yra jo klientė. Tačiau dėl klaidos sistemoje atsakyta, kad tokios klientės nėra. Informacija išsamiau netikrinta, nes baigėsi darbo valandos.
„Duomenys buvo patikslinti rytą ir tuomet jau galėjome ligoninei išsiųsti garantinį raštą, tačiau jo nebereikėjo. Dabar ji turi mums pristatyti visus dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas. Įvykis tikrai yra užregistruotas, byla nagrinėjama, o apie tai, ar bus skirta išmoka ir kokio dydžio, klientė bus informuojama tiesiogiai”, – aiškino E.Berentienė.
Komentaras: Salvinija Andriušienė, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Į užsienį vykstantis asmuo turėtų pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele. Norint ją gauti, reikia kreiptis į ligonių kasas, klaipėdiečiams – į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą.
Jei žmogus yra dirbantis arba socialiai apdraustas valstybės, Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama nemokamai. Ji garantuoja, jog kelionėje bus suteikta pirmoji būtinoji medicinos pagalba, tačiau pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus.
Todėl prieš vykdamas į konkrečią šalį, žmogus turėtų pasidomėti, kokia tvarka joje galioja. Visą informaciją galima rasti ir mūsų įstaigos interneto svetainėje.
Jei žmogus vyksta ne į ES šalį, tuomet kelionės draudimą reikia pirkti iš privačių draudimo bendrovių. Tokio draudimo gali prireikti ir vykstant į kai kurias ES šalis, nes, pavyzdžiui, Belgijoje ir Prancūzijoje pirmiausia reikia susimokėti už medicinos paslaugas, o grįžus į Lietuvą, kreiptis į mus, rašyti prašymą dėl išlaidų kompensavimo.
Procesas atgauti pinigus užtrunka, be to, grąžinama 70–80 proc. patirtų išlaidų. Geriausia, jei žmogus turėtų ir Europos sveikatos draudimo kortelę, ir privatų kelionės draudimą. Dviguba apsauga visada yra geriau, o ta kortelė daugelyje ES šalių yra būtina.
